• הא לחמא עניא די אכלו אבהתנא בארעא דמצרים. כל דכפין ייתי ויכול, כל דצריך ייתי ויפסח. השתא הכא, לשנה הבאה בארעא דישראל. השתא עבדי, לשנה הבאה בני חורין. הגדה של פסח Štai vargo duona, kurią valgė mano tėvai Egipto žemėje. Kiekvienas norintis gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis atlikti Pesachą (Peršokimą), gali ateiti ir atlikti. Šiandien – čia, rytoj – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, rytoj – laisvi. (Pesacho Hagada)
• !חג פסח כשר ושמח Linksmo ir košerinio Pesacho!

פנימיות פרשת משפטים באור הקבלה והחסידות  

Vidinis savaitinės Toros dalies „Mišpatim“ aspektas kabalos ir chasidizmo šviesoje

ravas Davidas Agmonas הרב דויד אגמון

Savaitinė Toros dalis iškelia mums Toros įstatymų svarbą,
ir aktualumą mūsų dienomis.
Tora judėjo vergo pavyzdžiu aprašo,
kaip mes turime padaryti „tvarką“:

- Savo gyvenime;

- Savo sieloje;

- Santykiuose tarp žmonių.

Tora pasakoja, kaip žmogus gali išeiti iš būsenos „vergas“ į „laisvo žmogaus“ būseną.

Įvadas.
Po pilno stebuklų „Išėjimo iš Egipto“ ir „Toros gavimo“ ant Sinajaus kalno,
mes atsiduriame savaitinėje dalyje „Mišpatim“,
kalbančioje, kaip galima savo kasdieninį gyvenimą „suderinti“ su Toros principais.
Iš pakylėtos būsenos mes lygtais „nusileidžiame“ į gyvenimo kasdienybę.

Savaitinė dalis užbaigia šešių savaičių „Šovevim“ („Išdykėlių“) periodą.
Periodą, kai dar buvo galimą „išdykauti“,
tačiau dabar,
po gyvenimo „įspraudimo“ į Toros įstatymų „rėmus“,
mes jau neigime elgtis „lengvabūdiškai“.
Iš tikro Izraelis po Toros gavimo tampa „atsakingas“ vienas už kitą,
o kaip paaiškina rabi Eleazaras rabi Šimono sūnus,
kad Izraelis tampa atsakingas ir už visą pasaulį.

„Mišpatim“ pakopa.
Pirmiausia turime suprasti Izraelio Toros įstatymų pobūdį.
Iš tikro pasaulio tautų įstatymai yra paremti „proto logika“,
tačiau Toros įstatymai remiasi tikėjimo idėja,
t.y. aukštesnio „dvasinio pasaulio“ logika.
Dar daugiau, kiekvienas teismo sprendimas, kuris rėmėsi Toros įstatymais,
pats tampa Toros dalimi.

Apie tai pasakė išminčiai:
„Kiekvienas teisėjas, kuris (remdamasis Tora) priima teisingą spendimą,
tampa Kūrėjo bendrininku pasaulio kūrime“ (Talmudas, Šabatas).
Iš tikro kai yra vykdomas Toros teismas,
iš viršaus „nusileidžia“ Šchina,
ir negali būti jokios klaidos teismo sprendime.
Kaip parašyta:
„Jei sėda teisti trys teisėjai,
ant jų „nusileidžia“ Šchina“ (Talmudas, Brachot).

„Vergovės“ aspektas.
Savaitinės dalies pradžioje parašyta:
Štai tokie įstatymai, kuriuos pateiksi prieš juos.
Jei nusipirksi judėją vergą, tegul dirba pas tave šešis metus,
o septintais išeis į laisvę veltui.
Jei ateis vienas, tai vienas ir išeis,
jei jis yra vedęs žmoną, žmona išeis su juo.
Jei jo ponas duos jam žmoną,
ir ji pagimdys sūnų ir dukterų,
žmona ir jos vaikai pasiliks pas poną,
o jis (vergas) išeis vienas (Šmot 21 – 1, 2, 3, 4).

Pirmas dalykas apie kurį kalba savaitinė dalis yra judėjo vergo klausimas.
Iš tikro dabar nėra vergijos,
todėl kaip Tora gali liesti mus?
Tačiau, kadangi mes mokomės „vidinės Toros“,
tai „judėjas vergas“ yra kiekvieno iš mūsų „judesys“ sieloje,
kurį kiekvienas iš mūsų turi pažinti ir „išlaisvinti“.

Iš tikro Kūrėjas sukūrė žmogų laisvą,
nes tik vienas žmogus turi „pasirinkimo laisvę“,
ko neturi nei Angelai, nei kita gamtos dalis.
Tik vienas žmogus, ir tik šiame pasaulyje gali padaryti „analizę“,
kad „išlaisvinti“ iš „klipot“(nešvarumo sistema) nukritusias „šventumo kibirkštis“.
Tik vienas žmogus gali „pakelti“ save ir kartu visą pasaulį iki neišmatuojamų aukštumų.
Ko negali padaryti nei Angelai, nei kita gamtos dalis...

„Senos skolos“.
Rabi Šimonas šventame Zohare (Mišpatim) rašo,
kad šioje savaitinėje dalyje yra kalbama apie „gilgulim nešamot“ (sielų persikūnijimą).
Pasakojama apie vieną judėją,
atėjusį pas Baal Šem Tovą pasiskųsti abejotinu teismo sprendimu.

Judėjas pasakojo,
kad buvo nuteistas Toros teismo sumokėti kitam žmoguim atitinkamą pinigų sumą.
Tačiau aš tikrai žinau tiesą (pasakojo judėjas), ir jaučiuosi nekaltas.
Tačiau, kadangi Tora yra tiesa ir Toros įstatymai yra tiesa,
todėl aš pasirengęs paklusti teismo sprendimui,
tik norėčiau, kad Baal Šem Tovas įneštų „šviesą“ į šį reikalą.

Ir kadangi Baal Šem Tovas žinojo „sielų persikėlimo“ įstatymus ir „matė“ kiekvieno žmogaus ankstesnį „gilgulį“, jis atsakė tam judėjui:
„Žinok, kad tu praeitame „gilgulyje“ (persikėlime) tu buvai skolingas šiam žmogui būtent šią pinigų sumą, ir atėjai vėl į šį pasaulį, kad atiduoti „senas skolas“.

Iš tikro reikia didelio tikėjimo ir „pagalbos iš Dangaus“,
kad galėtume suprasti ir eiti pagal Toros įstatymus, kurie kartais mums atrodo,
švelniai sakant, „nelogiški“.

„Dvasingumas“ ne danguje.
Iš tikro Kūrėjas yra visuose „teismuose“.
Rabi Nachmanas iš Breslavo („Likutei Moharan“) rašo:
„Toros raidėse yra apsirengęs Kūrėjo noras“.
Todėl, kai mes gyvename gyvenimą pagal Toros įstatymus:

- Užsidedame tfiliną,

- Uždegame Šabato žvakes,
        - Prieš valgį ir po valgio sakome palaiminimą...

- Iki to, kad pirmiausiai užsirišame kairįjį batą,

mes į savo gyvenimą įnešame Toros įstatymus, bei „dvasingumo šviesą“
ir gyvename pagal Kūrėjo norą.

Paprasčiausiai būti „geru“ žmogumi.
Tora gerai „pažįsta“ žmogaus prigimtį,
ir todėl pateikia savo įstatymus tik tam žmogui,
kuris jaučia poreikį juos atlikti veiksmu.
Iš tikro visi galiausiai ateisime prie „Galutinio ištaisymo“,
kaip parašyta:
„Neatstumtas nuo Jo (Kūrėjo) ir atstumtasis“ (Šmuel 2 14 – 14).
Tačiau į „kelionės tikslą“veda du keliai:
„Kentėjimų kelias“ ir „Toros kelias“.

Kūrėjas davė mums Torą, kad mes pasirinktume kelią,
reikalaujantį pastangų ir tikėjimo,
o ne eitumėme „kentėjimų keliu“, kaip „banda vedama į skerdyklą“.
Todėl, jei prieš akis visada turėsime pagrindinį Toros principą:
„Mylėk savo artimą, kaip save patį“,
tada Kūrėjas pašalins visas „gamtos katastrofas“ ir visus „karus“,
o mes ramiai ir tikslingai eisime į vis didesnį Kūrėjo pažinimą,
ir mėgavimąsi Kūrėju.

„Paslėpimas paslėpime“.
Po visko, kas paskyta galime suprasti,
kodėl mūsų karta yra „taip žemai kritusi“.
Kodėl visų akis yra „uždengę“ tik materialūs troškimai?

Iš tikro tik „pačiose žemiausiose vietose“ gali atsiverti „pati didžiausia šviesa“,
kaip buvo Esteros ir Mordechajaus laikais.
Ir kaip sako rabi Nachmanas („Likutei Moharan“):
„Netgi „paslėpimo paslėpime“ yra „apsirengusi“ Kūrėjo šviesa“.
Iš tikro mūsų vaidmuo yra eiti pagal Toros įstatymus,
kartu lygiagrečiai taisant ir savo savybes.
Todėl mūsų uždavinys yra atverti Kūrėjo valdymą šiame didžiausiame paslėpime.
Tai labai svarbus ir išaukštintas uždavinys.