kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • ותהר עוד ותלד בן ותאמר הפעם אודה את יהוה על כן קראה שמו יהודה ותעמד מלדת. בראשית כט' – לה Ir pastojo (Leja) vėl ir pagimdė sūnų, ir pasakė: „Dabar padėkosiu Kūrėjui“, todėl pavadino vardu „Jehuda“ (padėka) , ir nustojo gimdyti. (Berešit 29 – 35)

פנימיות פרשת תולדות באור הקבלה והחסידות  

Vidinis savaitinės Toros dalies „Toldot“ aspektas kabalos ir chasidizmo šviesoje

ravas Davidas Agmonas הרב דויד אגמון

 
 
 

Uždaryti užduotį



Savaitinė Toros dalis atskleidžia mums virsmo paslaptį,
t.y. kaip galima pakeisti dalykus,
kurių atrodo neįmanoma pakeisti,
kaip iš „neįmanomo“ padaryti „įmanomą“.


Iš tikro yra „vidinės“ jėgos:
- Icchakas ir Rivka,
- Jakovas ir Ezavas,
kurios yra skirtos sielos ištaisymui.
Pamatykime, kaip šios jėgos veikia mumyse.


Savaitinės dalies įvykių seka.
Tora daugiausia pasakoja apie Icchako sūnus:
Jakovą ir Ezavą.
Išminčiai sako, kad Rivka su Icchaku buvo nevaisingi.
Pasakojama, kad Icchakas nuėjo prie Morija kalno,
prie savo aukojimo vietos.
Ten Icchakas meldėsi dėl Rivkos, ir abu pagijo.


Rivka tapo nėščia ir jos nėštumas buvo labai sunkus.
Ji nuėjo į Šemo Noacho sūnaus Mokymo namus paklausti,
kodėl jai taip sunku.
Šemas jai šventos dvasios pagalba paaiškino,
kad jos pilve ne šiaip du vaikai, bet:
„Tavo pilve dvi tautos ir dvi nacijos išeis iš tavo vidaus“.
Taip gimė Jakovas ir Ezavas.


Jau motinos įsčiose tarp brolių „užvirė“ kova.
Midrašas pasakoja:
Kai Rivka praeidavo „avoda zara“ (stabmeldystės) vietas,
Ezavas norėdavo „išeiti“,
o kai Rivka praeidavo Toros mokymosi vietas,
Jakovas norėdavo „išeiti“.
Iš tikro ta kova, kurią pradėjo dvynukai motinos pilve,
tęsiasi iki šių dienų.


Kai vaikai paaugo, mirė jų senelis Abrahamas.
Jakovas, norėdamas paguosti savo tėvą Icchaką,
paruošė jam pupelių sriubą.
(Pupelių sriuba yra kaip gedulo simbolis,
nes pas pupeles nėra „burnos“,
todėl gedint tinka tylėjimas).
Ezavas grįžo iš lauko pavargęs.
Midrašas pasakoja,
kad Ezavas tą dieną padarė penkis nusikaltimus,
tarp jų žmogžudystę ir išprievartavimą.
Ezavas paprašo Jakovo pupelių sriubos,
ir sutinka parduoti už tai savo pirmagimystę.


Icchakas pagal sielos struktūrą yra iš kairės,
griežtumo ir teismo linijos pusės,
todėl Tora rašo, kad jis labiau linko prie Ezavo,
kuris taip pat yra iš kairės, tik „netyros“ linijos pusės.
Tačiau Rivka labiau mylėjo Jakovą,
kuris išreiškia tiesos ir harmonijos savybes,
nes jis buvo artimas jos sielai.


Toliau Tora pasakoja,
kad Icchakas apsigyvena Beer – Ševoje,
jo regėjimas silpsta ir jis nutaria,
jog atėjo laikas palaiminti pirmgimį sūnų.
Jis išsiunčia Ezavą sumedžioti jam laimikį ir paruošti valgį.


Rivka viską girdi ir pasako Jakovui, kaip padaryti,
kad palaiminimas atitektų jam...
Kai Ezavas supranta,
kad iš jo yra „pavogtas“ palaiminimas,
jis nutaria atkeršyti Jakovui.
Rivka vėl aplenkia Ezavą ir išsiunčia Jakovą labai toli,
ieškoti žmonos pas savo brolį Lavaną.


Iš tikro savaitinė dalis pilna „virsmų“,
kurių pasekmės yra juntamos iki mūsų dienų.
Pabandykime suprasti šių „virsmų“ prasmę ir pritaikyti mūsų gyvenime.


Pirmagimystės „vagystė“.
Pirmas klausimas, iškylantis skaitant šią savaitinę Toros dalį,
kaip gali Jakovas, išrinktasis iš tėvų,
ir Rivka, viena iš judėjų pirmųjų  motinų dalyvauti apgavystėje, vagystėje ir sukčiavime?
Iš dorovės aspekto labai sunku suvokti šį veiksmą.
Kad tai suprasti, mes turime įsigilinti į šią problemą.


Šventasis Zoharas mums atskleidžia gilgulim (sielų persikūnijimo) paslaptį.
Iš tikro Jakovas atstovauja pirmą Adamą,
Rivka – Chavą (Ievą),
o Ezavas – Nachašą (gyvatę),
ant kurios sėdi Ezavo angelas – „Sam“.
Jakovo ir Ezavo pasakojimas,
tai Adamo, Chavos (Ievos) ir gyvatės pasakojimo tęsinys,
tik jau su kitais veikėjais,
arba tiksliau tų veikėjų „gilguliais“ (persikūnijmais).
Iš tikro atėjo Jakovas su gudrybe bei apgavyste ir atsiėmė iš Ezavo tai,
ką gyvatė buvo su apgavyste buvo išviliojusi ir Adamo ir Chavos.
Todėl iš tikro Jakovas pasiėmė tai kas priklauso jam.


„Antgamtinio“ Kūrėjo valdymo atvėrimas.
Iškyla klausimas:
Kodėl visos judėjų promotinos Sara, Rivka, Rachelė buvo nevaisingos?
Admoras iš Slonimo „Netivot Šalom“ atsako,
kad Kūrėjas sukūrė Izraelio (Jašar – El, Tiesiai į Kūrėją) aspektą,
kuris yra „virš gamtos“.


Iš tikro Kūrėjas su „Izraeliu“ elgiasi „virš gamtos“ dėsnių,
todėl, jei žmogus, kuris save vadina „Izrael“ (einančiu tiesiai į Kūrėją),
susiduria su problema, kurios spendimas „natūraliai“ yra visiškai neįmanomas,
jis turi prisiminti, kad pas jį yra potencialas ir galimybė kreiptis į Jėgą,
esančią virš įprastų gamtos dėsnių.
Iš tikro taip žmogui atsiveria visiškai naujos galimybės gyvenime bet kokios problemos sprendimui.
Visa tai atskleidė mūsų „šventi Tėvai“.


Išvada.
Kiekvienas iš mūsų turi padaryti „antgamtinį“ perversmą savo sąmonėje.
Iš tikro mes visi natūraliai esame „pavergti“ savo egoistinių troškimų ir siekių.
Ir čia nėra nieko gėdingo – tokia yra mūsų prigimtis.


Vidinės Toros ir kabalos išmintis moko mus,
kaip galima „apversti“ savo natūralų egoizmą į „sąlygojimą“,
dvasinę savybę, kuri vyrauja aukštutiniuose pasauliuose.
Šis „aukštutinės prigimties“ įsigijimas ir yra Kūrėjo noras,
bei visų žemės gyventojų „Galutinis tikslas“.


Kiekvieno iš mūsų kelias yra pilnas išbandymų,
kurių paskirtis įrodyti mums „aukštutinės prigimties“ privalumus ir begalinius dvasinius malonumus.
Tora mus moko, kaip galima nugalėti „bogio instinktą – Ezavą“,
esantį manyje, ir gyventi pagal Jakovo, esančio manyje,
pasaulio supratimą.


Ši savaitinė Toros dalis duoda mums jėgų ir pavyzdį,
kaip kiekvienam iš mūsų geriau praeiti savo individualiu keliu į Kūrėją,
remiantis Jakovo, išrinktojo iš tėvų, „Tiesos“ savybe.