• „Toks bus raupsuoto (žmogaus) įstatymas, jo išsityrinimo dieną, jis turi būti nuvestas pas koheną. Ir išeis kohenas iš stovyklos, ir apžiūrės kohenas, ir štai – išgijo raupsuotas nuo savo raupsų“ (Vajikra 14 – 2, 3).
• !שבת שלום
• Šabat Šalom!

פנימיות פרשת בראשית באור הקבלה והחסידות  

Vidinis savaitinės Toros dalies „Berešit“ aspektas kabalos ir chasidizmo šviesoje

ravas Davidas Agmonas הרב דויד אגמון

Ši savaitinė Toros dalis, kurioje aprašyta kūrimo pradžia,
atskleidžia mums didžiąsias dvasines pasaulėdaros paslaptis, kūrimo materiją,
ir patį optimaliausią būdą, kaip šias žinias galima panaudoti mūsų gyvenime.

Įvadas.
Pradedame iš naujo nuo „Berešit“ – nuo pradžios.
Savaitinė dalis, kaip yra žinoma, prasideda nuo pasakojimų:
- apie pasaulio sukūrimą,
- apie žmogaus (Adamo ir Chavos (Ievos) sukūrimą,
- apie „Pažinimo Medžio“ nuodėmę...
Paskui Tora pasakoja pasakojimą apie Kainą ir Hevelį,
bei išvardija dešimt kartų nuo Adamo iki Noacho.

Išminčiai sako, kad Tora yra amžina.
Iš tikro mūsų pasaulyje, kai žmogus pavalgo, jis būna sotus,
t.y. viskas turi savo ribas,
kiekvienam malonumui ateina pabaiga.

Tačiau dvasingumas yra beribis.
todėl, jei Tora būtų tik pasakojimas (informacija),
tik biblinių pasakojimų rinkinys,
kad ir kokia ši „informacija“, šie pasakojimai būtų įdomūs,
nebūtų noro ir prasmės skaityti šiuos pasakojimus kiekvienais metais iš naujo.

Iš tikro Tora yra amžina, todėl mes kiekvienais metais grįžtame prie šių „senų“ – „tų pačių“ dalykų ir patiriame juose kiekvieną kartą naują malonumą.
Savaitinė Toros dalis lydi mus kiekvienais metais,
ir mes skaitome ją, kaip „naują“.
Iš tikro „Ein Sof“ (Begalybės) šviesa šviečia joje kiekvienam,
kuris atveria ją tikram mokymui ir įsižiūrėjimui.

Viskas randasi žmoguje.
Žmogus vadinasi – „Pasauliu“, kaip rašo šventasis Ari:
„Pasaulis yra didelis žmogus, o žmogus yra mažas Pasaulis“.
Kiekviename žmoguje yra viso „pasaulio“ potencialas.
Kaip mums sako išminčiai:
„Visas pasaulis yra sukurtas dėl žmogaus“.

Jei mes turėtume galimybę „dvasiniu mikroskopu“ pasižiūrėti į žmogaus organus,
mes ten rastume viso pasaulio sudėtines dalis.
Todėl iš tikro ant žmogaus yra „uždėta“ atsakomybė už visą pasaulį,
t.y. viską, ką žmogus veikia, viskas „atsiliepia“ visam pasauliui.

Kai mokomės Torą, iš tikro mokomės apie žmogaus esmę,
galutinį tikslą ir jo vaidmenį pasaulyje.
Todėl Zohare parašyta: "בראשית דנישמתא" „Berešit de nišmata“ – „Pradžia – tai siela“.
Tai reiškia, kad kai Tora kalba apie „Berešit“ (Pradžią),
ji kalba apie žmogų – žmogaus sielą.

Rabi Šimonas bar Jochajus sako Zohare,
žmogus galvojantis, kad Toros pasakojimai yra „paprastos istorijos“,
praras savo sielą.
Iš tikro, jei būtų taip, tada buvo galima sugalvoti įdomesnių ir aktualesnių Toros pasakojimų.
Tačiau iš tikro Toros pasakojimai, tai kaip šviečiantys brangakmeniai,
spinduliuojantys didžiausias pasaulio paslaptis.

Jau Toros pradžioje parašyta: "אלה תולדות השמים והארץ בהבראם" – „Štai dangaus ir žemės genealogija per jų sukūrimo metu“.
Žodį „jų sukūrimo metu“ – (בהבראם) sudaro tos pačios raidės, kaip ir žodį (באברהם) – „dėl Abrahamo“.
Ir kaip jau sakėme, kad kūrimo pradžia buvo – „sielos“ sukūrimas,
todėl visas dangaus ir žemės sukūrimo tikslas yra ateiti prie tokios,
kaip Abrahamo sielos.

Sielos, kuri tikėtų Kūrėju ir gyventų šiuo tikėjimu.

Viskas randasi „Berešit“ (Pasaulėdaros pradžioje).
Neįmanoma viename straipsnyje, ar knygoje aprėpti net mažiausios dalelės, kas yra aprašyta savaitinėje Toros dalyje „Berešit“.
Jei tik įsižiūrėtumėme į du Toros sakinius, galėtume daug sužinoti apie pasaulio kūrimą ir galutinį tikslą.
Pvz. sakinys: „(Ir žemė buvo) tuščia ir chaotiška, ir tamsa virš bedugnės“ (Berešit 1 – 2), tai užuomina į keturias tremtis Izraelio istorijoje.

Sakinio tęsinys: „Ir Kūrėjo dvasia sklando virš vandens paviršiaus“ kalba apie Mašiacho (Mesijo) sielą ir mūsų tikslą ateiti prie tobulumo Mašijacho dienomis.
Tai pat, jei pasižiūrėtume į tris pirmus Toros žodžius:
„Pirmiausia sukūrė Kūrėjas“ (Berešit 1 – 1), mes atvertume šviesos apribojimo (cimcumo) kūrinijoje paslaptį.
Išminčiai mums sako, kad pirmame Toros žodyje „Berešit“ (Pradžioje),
„užkoduotas“ visas kūrimo tikslas ir prasmė.
Knygoje „Tikunei Zohar“ rabi Šimonas bar Jochajus atskleidžia 70 pirmo Toros žodžio reikšmių,
kuriose randasi visos didžiausios pasaulėdaros paslaptys...

Kūrimas raidėmis
Kaip yra žinoma, kad ivritas nėra sutartinė, t.y. žmonių sukurta kalba.
Iš tikro šventos ivrito raidės tai „statybos akmenys“ iš kurių yra „pastatytas“ pasaulis,
ir kurių dėka jis egzistuoja kiekvieną akimirką.
Knygoje Zohar yra midrašas, kaip visos raidės kūrimo pradžioje atėjo pas Kūrėją,
ir kiekviena prašė būtent ja pradėti pasaulio kūrimą.

Rabi Kolonimus (Maor ve Šemeš) sako, kad žodžių:
"בראשית ברא אלהים את השמים ואת הארץ"
„Pirmiausia sukūrė Kūrėjas dangų ir žemę“
pirmų raidžių gematrija sudaro – 22.
Ir tai yra užuomina, kad 22 Toros raidžių pagalba buvo sukurti visi pasauliai.
Tai pat ir pačio žodžio – „žodis“ ((מילה gematrija yra 85,
tokia pati, kaip žodžio – „burna“ (פה) gematrija.
Ir tai Kūrėjo „Burna“, kuri ir sukūrė visą realybę.

Iš tikro vardai, kuriais „šventa kalba“ (ivritu) yra pavadinti visi kūriniai,
tai ir yra raidės, išeinančios iš „Kūrėjo burnos“,
pakopa po pakopos nusileidžiančios iki to kūrinio,
kad suteikti jam gyvybę.
Todėl kiekvienas iš mūsų turi kiekvieną dieną mokytis Torą, ir būti Kūrėjo „bendrininku“,
t.y. padaryti teisingus „raidžių junginius“,
kad atverti pasauliui Kūrėjo šlovę.