Šioje savaitinėje dalyje mes įsižiūrėsime į savo „vidinį pasaulį“, kaip galima kovoti su ‚neigiamomis“ mintimis, ir kaip visa tai susiję su „deginamąja“ auka, kurią kohenai aukodavo Šventykloje.
Parašyta: „Ir pašaukė Moše, ir kalbėjo Kūrėjas jam iš Susirinkimo pastogės אהל מועד (Ohel Moed), sakydamas: Kalbėk Izraelio sūnums, ir pasakyk jiems, jei žmogus iš jūsų atneš (priartins) aukojimą Kūrėjui, tegul aukoja iš gyvulių, iš stambių raguočių ir smulkių atneškite jūsų aukas. Jei tai – deginamoji auka, atnešk (priartink) iš stambių raguočių auką be defekto“ (Vajikra 1 – 1, 2, 3).
Parašyta: „אלה (Ele) Štai tavo dievai, Izraeli, kurie išvedė tave iš Egipto žemės“ (Šmot 32 – 4). Ir parašyta: „אלה (Ele) Štai Miškano (Susirinkimo pastogės) įstatymai“ (Šmot 38 – 21).
Parašyta: „Ir surinko Moše visą Izraelio bendruomenę ir pasakė jiems, štai dalykai, kuriuos įsakę Kūrėjas padaryti. Šešias dienas dienas daryk darbus, o septintą dieną bus jums šventas Šabatas Kūrėjui (Šmot 35 – 1, 2).
Parašyta: „Ir kalbėjo Kūrėjas su Moše sakydamas: kai suskaičiuosi Izraelio sūnų „galvas“, kad sužinoti jų skaičių, tegul kievienas duos išpirką už savo sielą Kūrėjui skaičiuojant juos, kad nebūtų epidemijos, skaičiuojant juos. Štai, kiek turi duoti kiekvienas, praeinantis suskaičiavimą, pusę šekelio iš švento šekelio, šekelis yra dvidešimt gerų, pusę šekelio, auką Kūrėjui“ (Šmot 30 – 11, 12, 13).