Savaitinė dalis „Ve Zot aBracha“ užbaigia Toros knygą „Dvarim“ ir taip pat visą Torą. Iš tikro tai, kaip Toros „antspaudas“, kaip parašyta Talmude (Brachot): „Viskas priklauso nuo antspaudo“.
Savaitinės dalies centre – daina „Aazinu“ („Įsiklausyk“). Ši daina atveria mus „kūrinijos“ prigimties tobulumą, įdiegia mus tikėjimą sielos amžinu „potencialu“, ir nenutrūkstamu ryšiu su Pasaulio Kūrėju.
Ši savaitinė Toros dalis paruošia mus dideliam Roš aŠana įvykiui, ir skatina padaryti „paskutinį patikrinimą“ sielos „išvalymui“, kad kitais Metais nusipelnytume „susiliejimo“ su Pasaulio Kūrėju.
Pagrindinė savaitinės Toros dalies idėja yra palaiminimai ir prakeikimai, tačiau ji prasideda priederme apie pirmuonis. Šios priedermės „vidinė pusė“ atspindi pasiruošimą artėjančiai Roš aŠana (Naujų Metų) šventei.
Savaitinė dalis „Ki Tece“ („Kai Išeisi“) pasakoja mums apie vienintelį tikrą „karą“, į kurį turi išeiti žmogus, kad nugalėtų, ir kas tai mūsų visų trokštama „pergalė“. Taip pat Tora pasakoja apie žmogaus „vidinių“ jėgų balansą.