Parašyta: „Ir kalbėjo Kūrėjas su Moše sakydamas: kai suskaičiuosi Izraelio sūnų „galvas“, kad sužinoti jų skaičių, tegul kievienas duos išpirką už savo sielą Kūrėjui skaičiuojant juos, kad nebūtų epidemijos, skaičiuojant juos. Štai, kiek turi duoti kiekvienas, praeinantis suskaičiavimą, pusę šekelio iš švento šekelio, šekelis yra dvidešimt gerų, pusę šekelio, auką Kūrėjui“ (Šmot 30 – 11, 12, 13).
Parašyta: „Ir tu įsakyk Izraelio sūnums, kad paimtų sau tyrą ir išspaustą (išplaktą,išmuštą) alyvuogių aliejų šviestuvui, kad uždegti (pakelti) amžiną žvakę. Susirinkimo pastogėje, už atsivėrimo uždangos, pateiks (uždegs Menoros žvakes) Aronas ir jo sūnūs, nuo ryto iki vakaro prieš Kūrėją, tai amžinas įstatymas visoms Izraelio sūnų kartoms“ (Šmot 27 – 20, 21).
Parašyta: „Ir kalbėjo Kūrėjas Moše: kalbėk Izraelio sūnums, tegul paima Man aukojimą, iš kiekvieno žmogaus, kurio širdis linksta į tai, paimkite Man aukojimą... Ir padarys Man šventovę, o Aš būsiu juose“ (Šmot 25 – 1, 2, 8).
Parašyta: „Štai tokie įstatymai, kuriuos pateiksi prieš juos. Jei nusipirksi judėją vergą, tegul dirba pas tave šešis metus, o septintais išeis į laisvę veltui.
Jitro pataria Moše: „Tu įsižiūrėk iš visos tautos sąžiningus ir teisingus žmones, bijančius Kūrėjo ir nekenčiančius savanaudiškumo, bei paskirk juos tūkstantininkais, šimtininkais, penkiasdešimtininkais ir dešimtininkais. Ir teis tautą visada, jei reikalas bus didelis, pateiks tau, o mažus dalykus spręs patys“ (Šmot 18 – 21).