kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • ותהר עוד ותלד בן ותאמר הפעם אודה את יהוה על כן קראה שמו יהודה ותעמד מלדת. בראשית כט' – לה Ir pastojo (Leja) vėl ir pagimdė sūnų, ir pasakė: „Dabar padėkosiu Kūrėjui“, todėl pavadino vardu „Jehuda“ (padėka) , ir nustojo gimdyti. (Berešit 29 – 35)

Praktinė Halacha (Įstatymai) 

„Pirmagimio išpirkimas“ פדיון הבן

I. M. Lav

 
 
 

Uždaryti užduotį

 


Jei naujagimis – savo motinos pirmagimis, tai praėjus 30 dienų po gimimo reikia atlikti jo išpirkimo pas koheną priedermę – „Pirmagimio išpirkimą“.

Reikia atkreipti dėmesį, jog jei kūdikis ne pirmagimis savo tėvui, o pirmagimis tiktai motinai, reikia atlikti išpirkimą.

Reiškia, jog gali būti, kad tam pačiam vyrui reikia išpirkti du sūnus: jeigu jis liko našliu ar išsiskyrė su pirmąja žmona, kuri jam pagimdė sūnų, o po to vėl vedė ir dabar jam vėl gimė berniukas...

Jei nors vienas iš tėvų kohenas arba levitas, tai motinos pirmagimio išpirkti nereikia.

Jei pirmagimis gimė motinai, kuriai gimdymo metu buvo atliktas „Cezario pjūvis“, jo išpirkti nereikia – todėl, kad išpirkti reikia tik pirmagimį, kurį Tora vadina „peter rechem“ (pažodžiui „atveriantis gimdą“), o „Cezario pjūvio“ metu kūdikis „neatveria gimdos“. 

Jei motina anksčiau buvo patyrusi persileidimą, tai susiduriama su problema, ar galima laikyti pirmagimiu antrąjį kūdikį.

Atsakyti į šį klausimą gali tik autoritetingas rabinas, ir gali būti, kad šis kūdikis nebus laikomas pirmagimiu, nes pirmagimis buvo kūdikis, taip ir neišvydęs pasaulio.

Jei kūdikis nebuvo laiku apipjaustytas dėl mažo svorio, geltos ar dėl kitos priežasties, tėvas, praėjus 30 dienų po gimimo vis tiek privalo jį išpirkti – netgi jei jis tuo metu dar neapipjaustytas.

„Pirmagimio išpirkimas“ – antroji (po apipjaustymo) tėvo priedermė, susijusi su naujagimiu.

Jei dėl kokios nors priežasties tėvas taip ir neišpirko sūnaus, tada jis pats, kai užaugs, turi save išpirkti (lygiai taip pat, kaip tas, kurio tėvas neapipjaustė, privalo suaugęs pats pasirūpinti savo apipjaustymu).



Kokia „Pirmagimio išpirkimo“ priedermės prasmė?


Ši priedermė keletą kartų minima Toroje. 13-ame knygos Šmot skyriuje parašyta: „O visus tavo sūnus, savo motinos pirmagimius, išpirk“.

Ši priedermė susijusi su išėjimu iš Egipto.

Tik po to, kai Kūrėjas pasiuntė egiptiečiams paskutinę, dešimtą – pirmagimių mirties bausmę, tik tada judėjai pasiekė laisvę.

Visi pirmagimiai Egipte – ir žmogaus, ir gyvulio – mirė tuo pačiu metu, neliko Egipte namų, kur nebūtų buvę numirėlio.

O judėjų pirmagimių gyvybė buvo išgelbėta Paties Kūrėjo, Kuris pasakė: „Nes Mano visi Izraelio sūnų pirmagimiai – ir žmonių, ir gyvulių – tą dieną, kai Aš nužudžiau visus Egipto šalies pirmagimius“.

Tačiau kodėl pirmagimis išperkamas būtent pas koheną?

Gyvulio pirmagimiai – su sąlyga, kad jie yra be jokio fizinio defekto – skirti aukurui Šventykloje, o žmonių pirmagimiai – būti šventikais ir dvasiniais tautos mokytojais.

Ryškus pavyzdys žmogaus, dar iki gimimo pašvęsto visą savo gyvenimą tarnauti Kūrėjui Šventykloje – pranašas Šmuelis. Jo motina Chana prisiėmė įžadą: jeigu jai gims sūnus, pašvęsti jį Kūrėjui.

Pradžioje tai buvo skirta visų judėjų pirmagimiams, gimusiems po išėjimo iš Egipto.

Tačiau dėl to, kad tauta nusidėjo, padariusi aukso veršį, Kūrėjas atėmė iš pirmagimių šią garbę, todėl, kad būtent pirmagimiai atnešė aukas aukso veršiui.

O kai Moše nusileido nuo Sinajaus kalno ir pamatęs tarnavimą stabui sudaužė akmenines Lenteles, jis sušuko: „Kas už Kūrėją – pas mane!“

Atsakydami į šį kvietimą „susirinko prie jo visi levitai“. 

Levitai buvo vieninteliai, kurie nedalyvavo šioje nuodėmėje.

Nuo tų laikų Izraelio tautoje įvyko milžiniškos reikšmės socialinė revoliucija: garbė būti šventikais nuo pirmagimių perėjo Levi giminės sūnums, pasirodžiusiems tvirtais tikėjime. O dalį Levi giminės Kūrėjas išrinko kohenų tarnystei.

Levi giminė negavo žemės dalies Izraelio žemėje, jie pasklido po visą šalį. Levitams buvo paskirti 48 miestai skirtingų giminių žemėse.

Levitai negalėjo užsiiminėti žemdirbyste, jų paskirtis buvo tarnauti Kūrėjui, kaip pasakyta Toroje (Dvarim 33): „Mokys Jakovą Tavo įstatymų ir Tavo Toros – Izraelį, smilkys Tau smilkalus ir degins ant aukuro Tavo aukas“.

Tai yra, levitai ir kohenai mokė tautą Toros ir tarnavimo Kūrėjui, o taip pat tarnavo Šventykloje: kohenai kaip šventikai, o levitai aukojimų metu muzikuodavo ir dainuodavo bei saugojo Šventyklą. Jų prasimaitinimo šaltiniu buvo žemdirbių ir visų, kas ateidavo atlikti aukojimą, aukos.

Taigi, Levi giminės sūnūs atsisakė materialinių gėrybių ir laisvo laiko, pašventę save visuomenės gerovei ir tarnavimui Kūrėjui.

Jie prisiėmė ant savo pečių šią naštą vietoje pirmagimių, kurie iš pat pradžių buvo paskirti šio tikslo vykdymui, tačiau prasikalto.

Todėl tėvas privalo išpirkti pirmagimį pas koheną, tuo pačiu parodydamas, kad kohenas imasi dalies to darbo, kurį būtų privalėjęs atlikti pirmagimis.

Kadangi būtent po 30 dienų galima būti pilnai užtikrintu, kad gimęs sūnus nėra gimęs ne laiku, neišnešiotas, ir nuo to laiko jis vadinasi „žmogus“ pilnąja šio žodžio prasme (t.y. turi tam tikrą piniginę vertę), jį priklauso išpirkti būtent pinigais.

Tora tiksliai nurodo (27-jame knygos Vaikra skyriuje), kiek būtent reikia sumokėti kohenui: 5 sidabrinius šekelius, todėl tėvas įteikia kohenui būtent šią sumą.

Taip buvo praeityje. O kaip „Pirmagimio išpirkimas“ atliekamas mūsų dienomis?

Šiandien pirmagimis išperkamas penkiomis sidabrinėmis monetomis, kurių bendras svoris turi būti ne mažesnis už 117 g gryno sidabro.

Valstybinis Izraelio bankas specialiai šiam tikslui išleido monetą. Penkios tokios monetos sveria drauge 130 g.

Suprantama, kad šią priedermę galima atlikti bet kokiomis sidabrinėmis monetomis. Vienintelė sąlyga: jų svoris turi būti ne mažesnis už nurodytą Toroje.


„Pirmagimio išpirkimo“ atlikimo tvarka


„Pirmagimio išpirkimas“ atliekamas dieną.

Tik tokiu atveju, jei berniukas gimė penktadienį ir 30 dienų jam sukanka per Šabatą, o Šabato metu pirkimas – pardavimas yra draudžiamas, tai „Pirmagimio išpirkimą“ reikia atlikti Šabatui pasibaigus.

Šią ceremoniją priimta atlikti antrojoje dienos pusėje, o šventines vaišes, kurios rengiamos šia proga, galima tęsti iki vėlaus vakaro.

Pirmiausia rituališkai apiplaunamos rankos, tada ištariamas palaiminimas „išvedantis duoną iš žemės“ ir valgoma duona.

O po to – prieš pradedant vaišintis – išperkamas kūdikis.


Kaip išperkamas pirmagimis?


Tėvas atneša kūdikį prie koheno ir sako: „Tai mano pirmagimis sūnus, ir jis – savo motinos-izraelit [tai yra ne koheno ar levito dukters] pirmagimis, o Kūrėjas prisakė išpirkti jį, taręs: „Ir tuos, kuriuos reikia išpirkti – išpirk, pradedant nuo mėnesio, už penkis šekelius – šventuosius šekelius, kurių kiekviename dvidešimt „gero“ monetų“.

Ir dar pasakė Jis: „Pašvęsk man kiekvieną savo motinos pirmagimį Izraelio tautoje – ir žmogaus, ir gyvulio – todėl, kad jie priklauso Man“.

Kohenas klausia: „Ką tu verčiau renkiesi atiduoti man – šį savo pirmagimį sūnų ar penkias [monetas] „sela“ [t.y. šekelius], kuriuos tu privalai atiduoti man kaip išpirką už šį tavo pirmagimį sūnų?“

Tėvas atsako: „Aš renkuosi išpirkti mano sūnų, ir štai tau išpirka už jį, kurią aš privalau atiduoti“.

Perduodamas kohenui išpirką, tėvas ištaria du palaiminimus: „Palaimintas Tu, Kūrėjau, mūsų Dieve, Visatos Valdove, pašventinęs mus Savo priedermėmis ir liepęs mums išpirkti pirmagimį! Palaimintas Tu, Kūrėjau, mūsų Dieve, Visatos Valdove, davęs mums gyvenimą, palaikantis mus, ir leidęs mums gyventi iki šio laiko!“ 

Kohenas priima pinigus, deda rankas ant kūdikio galvos ir laimina jį: „Tegul padarys tave Kūrėjas panašiu į Efraimą ir Menaše! Tegul palaimins tave Kūrėjas ir apsaugos tave! Tegul bus palankus tau Kūrėjas ir pasigailės tavęs! Tegul bus maloningas Kūrėjas ir teiksis pasiųsti tau taiką! Kūrėjas – tavo sergėtojas, Kūrėjas – tavo gynėjas, Jis – ties tavo dešiniąja ranka! Kūrėjas apsaugos tave nuo visokio blogio, Jis – sergsti tavo sielą! Nes ilgas gyvenimo dienas ir metus pridės tau!“  

Po to kohenas ima vyno taurę ir ištaria palaiminimą „kuriantis vynuogės vaisių“, atsigeria vyno ir duoda jo visiems dalyvaujantiems, po to pradedamos vaišės.

Nėra būtinybės atlikti „Pirmagimio išpirkimą“ dalyvaujant kūdikiui.

Tokiu atveju šiek tiek pakeičiama tėvo ir koheno dialogo formuluotė: vietoje žodžių „tai mano sūnus pirmagimis“ sakoma „turiu sūnų pirmagimį, ir jis – savo motinos-izraelit pirmagimis“.