• אז תתענג על ה' והרכבתיך על במתי ארץ, ואכלתיך נחלת יעקוב אביך, כי פי ה' דיבר. ישעיה נח – יד, זוהר, לך לך, ומלכי צדק Tada mėgausies Kūrėju, ir pakelsiu tave į žemės aukštumas, ir valgysi savo tėvo Jakovo palikimą, nes taip pasakė Kūrėjo burna. (Ješaja 58 – 14)

Praktinė Halacha (Įstatymai) 

Šabatinis „Šacharitas“

I. M. Lav

Šabatinis „Šacharitas“ iš esmės sudarytas taip pat kaip ir kasdieninis „Šacharitas“ ir jį sudaro keturios dalys: rytiniai palaiminimai, „Psukei dezimra“, „Šma“ ir „Amida“. Tačiau į visas šias maldas (išskyrus rytinius palaiminimus) per Šabatą yra įtraukiami tam tikri pakeitimai.

Šiokiadieniais paprastai chazanas vienas veda visą maldą, o per Šabatą „Šacharit“ maldą paprastai skaito keletas žmonių, ir chazanai keičiasi po „Psukei dezimra“ pabaigos, prieš pasakant „Palaiminkite Kūrėją palaimintąjį“.

Kaip jau buvo sakyta, kadangi Šabato metu yra daugiau laiko, nei šiokiadieniais, šabatinio „Šacharit“ „Psukei dezimra“ yra daug ilgesnė – pridedamas 19 Tehilim skyrius („Dangus pasakoja apie Kūrėjo šlovę)“, keletas „Šlovinimo pakopų“ ir 136 skyrius (vadinamas „dideliu šlovinimu“, nes kiekvienas jo posmelis pasibaigia pašlovinimu „nes amžiams Jo malonė“), kuris sakomas stovint.

„Psukei dezimra“ pabaigoje, prieš „Tebus aukštinamas...“ įterpiama didelė malda, pagal savo pirmus žodžius žinoma pavadinimu „Visos gyvybės siela“.

Joje išreiškimas mūsų bejėgiškumas išaukštinti Kūrėją taip, kaip pridera: „Jeigu mūsų burna būtų pilna himnų, lyg jūra vandens ir mūsų liežuvis būtų pilnas dainų, skambių, lyg bangų gausmas, o mūsų lūpose – šlovinimas, beribis, lyg dangaus skliauto platybės, o mūsų akys spindėtų lyg saulė ir mėnulis, ir mūsų rankos būtų išskleistos lyg padangių erelių, o mūsų kojos būtų lengvos lyg danieliaus – vis tiek negalėtume atsidėkoti Tau, Kūrėjau, mūsų Dieve ir mūsų tėvų Dieve...“

Pirmame palaiminime prieš „Šma“ taip pat yra pakeitimų – įterpiamas himnas „Kūrėjas, visos kūrinijos Valdovas“, sudarytas pagal ivrito abėcėlės tvarką. Šį himną paprastai dainuoja visi besimeldžiantieji.  

Kaip ir visos Šabato maldos, „Amida“ „Šacharite“ sudaryta iš septynių palaiminimų, bet kitokių, nei „Maarive“, prasidedant Šabatui.

Pagrindinė vakarinės „Amida“ dalis yra tikėjimo išreiškimas tuo, jog Kūrėjas sukūrė pasaulį, o „Šacharito“ „Amidoje“ vyrauja nacionalinis motyvas – Toros dovanojimas ant Sinajaus kalno. „Džiaugsis Moše jam duota dalimi“. Ir ta dalis – jam duota Tora, kurioje pasakyta: „Ir tegul saugo Šabatą Izraelio sūnūs“. Šioje maldoje netgi minimos dvi lentelės, kurias Moše laikė rankose. Dešimtyje įsakymų, iškaltų lentelėse, Kūrėjas atsiskleidžia kaip Tas, Kuris išvedė judėjus iš Egipto tremties ir dovanojo Torą.

Kai chazanas kartoja „Amidą“ garsiai, bendruomenė sako „Kduša“, daug platesnę nei šiokiadieniais ir kohenai eina laiminti tautos (kai kuriose bendruomenėse jie daro tai tik per Šabatą maldos „Musaf“ metu). Po to yra skaitomas pilnas „Kadišas”, „Šlovinamoji daina Šabato garbei“ (92-as Tehilim knygos skyrius) – ir prasideda Toros skaitymas.

Toros skaitymas per Šabatą

Viename iš ankstesnių skyrių apie Toros skaitymą jau buvo kalbėta apie tai, kaip Tora skaitoma šiokiadieniais: pirmadieniais ir ketvirtadieniais. Šabato metu perskaitoma ne tik visa savaitinė dalis, bet dar prie jos pridedama ir dalis iš pranašų, vadinama הפטרה „haftara“, t.y. „pabaigimas“ ar „išsiskyrimas“.

Prieš išimant Torą iš „aron kodeš“ per Šabatą yra sakoma: „Tu įsitikinai akivaizdžiai, kad Kūrėjas – Dievas, nėra nieko, tik Jis!...“ O po pasakymo: „Palaimintas pasaulio Valdovo vardas“, chazanas ištaria: „Klausyk, Izraeli, Kūrėjas – mūsų Dievas, Kūrėjas – vienas!” Ir visa bendruomenė kartoja paskui jį: „Vienas mūsų Kūrėjas, didis mūsų Valdovas, šventas Jo vardas!“ – ir visa bendruomenė kartoja šiuos žodžius: „Išaukštinkite Kūrėją su manimi ir kartu ištarsime Jo vardą!“ Ir kol chazanas neša ritinį link „bimos“, visa bendruomenė lydi jį ir pagarbina Torą, pabučiuodami ritinį.

Gabai, sinagogos vadovas, per Šabatą Toros skaitymui iškviečia mažiausiai septynis žmones, kartais ir daugiau, Halachos nustatytuose rėmuose.

Pirmasis iš pakviestųjų – kohenas, antrasis – levitas, o kiekvienas iš kitų penkių vadinasi „Israel“ – tai yra paprasčiausiai judėjas. Kiekvienas iš kviečiamųjų yra kviečiamas vardu ir tėvavardžiu.

Pirmenybę Toros skaitymui turi tie, kas per patį Šabatą arba kelių ateinančių dienų bėgyje pažymi artimųjų mirties metines, taip pat Toros skaitymui per Šabatą, esantį iki vestuvių, kviečiamas jaunikis ir yra senovinis paprotys mesti į jį iš viršaus – iš moterų dalies – saldainius ir kitus saldumynus, kaip palaiminimo, gausos ir gerovės ženklą.

Taip pat skaityti Torą būtinai turi būti pakviesti: jaunavedys, esantis septynių dienų periode po vestuvių, bei tas, kas turi sakyti palaiminimą „Agomel“ (žr.aukščiau).

O jei tą Šabatą yra atliekamas apipjaustymas, tai Toros skaitymui kviečiamas סנדקsandak, kūdikio tėvas ir מוהלmogel.

Jei kam nors praėjusią savaitę gimė duktė, tai per Šabatą jis yra kviečiamas Toros skaitymui, gimdyvės gerovei yra skaitoma malda „Tas, Kuris palaimino mūsų tėvus...“ ir tėvas suteikia naujagimei vardą.

Tokia pati malda yra skaitoma ir jei kurią nors praeitos savaitės dieną kam nors gimė sūnus – tačiau vardas berniukui suteikiamas ne dabar, o sekančią savaitę, per apipjaustymo ceremoniją.

Ir galiausiai priimta, kad berniukas, sulaukęs 13 metų amžiaus, „bar-micva“, pirmą kartą gyvenime skaityti Toros yra kviečiamas būtent pirmą Šabatą po šios sukakties.

Tėvas, esantis šalia jo, palaimina: „Palaimintas, išlaisvinęs mane nuo atsakomybės už jį“. Tai yra iki šios dienos tėvas buvo atsakingas už jo poelgius, tačiau nuo šios dienos visos jo atsakomybės, visi nuopelnai ir pareigos priklauso jam pačiam.   

Po to, kai perskaitoma visa savaitinė Toros dalis, yra pakviečiamas tas, kas skaitys „Haftara“, jis vadinasi מפטירmaftir ir tai aštuntasis iš pakviestų Toros skaitymui.

Skirtingose bendruomenėse priimti skirtingi papročiai, pagal kuriuos Toros skaitymui yra kviečiama daugiau žmonių.

Priežastimi tam yra įvairios šventės, vykstančios sinagogoje – „bar-micva“, apipjaustymas ir t.t.

Tačiau yra laikomasi sekančių Halachos reikalavimų: nei viena Toros eilutė nėra pakartojama dukart (išimtis yra maftiro iškvietimas, kai yra pakartojamos paskutinės savaitinės dalies eilutės ir Simchat-Tora šventė, kai daug kartų yra kartojama ta pati ištrauka, kad visi esantys sinagogoje turėtų galimybę sudalyvauti metinio Toros skaitymo ciklo užbaigimo šventėje).

Kiekvienas iš pakviestųjų skaito ne mažiau kaip tris eilutes; skaitymas nenutraukiamas viduryje ištraukos, kurioje kalbama apie bausmes ir nelaimes; skaitymas nenutraukiamas likus vienai ar dviems eilutėms iki skyriaus pabaigos arba antroje-trečioje eilutėje nuo pradžios.  

Halacha kategoriškai draudžia išeiti iš sinagogos Toros skaitymo metu, nes tuo žmogus išreiškia nepagarbą Toros žodžiams. Toros skaitymo metu draudžiami bet kokie pokalbiai sinagogoje – lygiai taip pat kaip ir maldos metu.

Jeruzalės Talmudas sako, kad Toros skaitymas Šabato metu yra nustatytas dar Moše. O „Tanchumo“ midraše pasakyta: „Pasakė Kūrėjas Izraeliui: jeigu jūs susirenkate sinagogose kiekvieną Šabatą ir skaitote Torą ir pranašus, Aš tai užskaitau jums, lyg jūs padarėte Mane karaliumi virš viso pasaulio!“

Kaip jau buvo minėta, Tora padalinta į 54 dalis, pagal savaičių metuose skaičių taip, kad visas Toros skaitymas būtų užbaigtas per metus. O kiekviena dalis turi savo pavadinimą, paprastai pagal vieną iš žodžių, kuriais ji prasideda. Simchat-Tora šventė, užbaigianti Sukot ir tišrei mėnesio šventes – tai diena, kai užbaigiamas metinis Toros skaitymo ciklas ir nuo pasakojimo apie pasaulio sukūrimą prasideda naujas ciklas.

Judėjų kalendoriuje yra taip vadinami „paprastieji metai“ iš dvylikos mėnesių ir keliamieji metai – iš trylikos mėnesių, juose pridedamas antras adaro mėnuo.

Gana dažnai atsitinka, kad šventinė diena sutampa su Šabatu ir tada ta Toros dalis, kuri turėjo būti skaitoma per Šabatą, perkeliama į Šabatą po šventės pabaigos. Tai reiškia, kad savaitinių Toros dalių skaičius visada didesnis, nei Šabatų, kuriuose jas skaito.

Todėl priimta, kad tam tikros Toros dalys gali būti sujungiamos į dvi ir jos kai kurių Šabatų metu skaitomos abi iš eilės.

Dažniausiai sujungiamos trumpos Toros dalys – kad pernelyg neapsunkinti bendruomenės („Acharei“ jungiama su „Kdošim“, „Behar“ su „Bechukotai“, „Nicavim“ su „Vajelech“ ir kt.).

Išminčiai nustatė, kad tos intonacijos, kuriomis yra skaitoma Tora, būtų žymimos specialiais ženklais. Šių ženklų reikšmė nėra vien tik Toros skaitymo melodijos fiksavimui: jų parašymo vieta tekste palengvina tarimo teisingumą ir žodžių prasmės supratimą.

Senais laikais judėjai buvo Toros skaitymo žinovai ir todėl pakviestasis Toros skaitymui pats perskaitydavo atitinkamą Toros ištrauką. Tačiau šiais laikais padėtis kitokia ir todėl kiekvienoje sinagogoje yra skaitovas-specialistas (בעל־קורהbaal-kore), kuris perskaito visą savaitinę Toros dalį.

„Mi šeberach“

Kaip jau buvo minėta, ši malda skaitoma, kai gimsta sūnus arba duktė: kai tėvas pakviečiamas Toros skaitymui, sakoma „Mi šeberach“ („Tas, Kuris palaimino...“) už gimdyves.

Tačiau be šių atvejų, kiekvienam, ateinančiam skaityti Toros, paskaito „Mi šeberach“, tačiau skirtingą. Jis taip pat turi galimybę užsakyti šios maldos skaitymą už ką nori: už savo šeimos narius, už valstybės vadovus, už tuos, kas meldžiasi sinagogoje.

Šią maldą skaito גבאי gabai ir tuo metu yra priimta duoti pažadą paaukoti tam tikrą sumą sinagogai arba labdarai.

Taip pat yra speciali „Mi šeberach“ už ligonį, joje prašoma Kūrėjo pasiųsti jam kuo greitesnį pasveikimą.

„Maftir“ ir „Haftara“

Po septynių pakviestųjų Toros skaitymui aštuntu kviečiamas žmogus, kuris skaitys „Haftara“ ir dėl jo Toroje perskaitomos kelios eilutės – ištrauka, kuri vadinasi „Maftir“. Ši garbė gali atitekti ir kohenui, ir levitui, o kai sinagogoje yra „bar-micva“ – jis turi pirmenybės teisę „Maftirui“.

„Maftir“ – tai mažiausiai trys paskutinės savaitinės Toros dalies eilutės.

 Kodėl „Maftir“ – tai jau skaitytų Toros žodžių pakartojimas?

„Maftiro“ paskyrimas – tai taip vadinama Toros garbės apsauga ir jos pranašumo prieš visus pranašų žodžius, kurie bus skaitomi „Haftaroje“, pademonstravimas.

Nes juk galima būtų pagalvoti, kad Tora neturi tokio jau išskirtinio svarbumo, nes pakviestasis jos skaityti pasako tik du palaiminimus – vieną prieš ir vieną po skaitymo, tuo tarpu kai maftiras pasako penkis palaiminimus: vieną prieš „Haftaros“ skaitymą ir keturis – po jo. Nejau Tora žemiau už pranašus?!

Todėl, kad niekam nekiltų tokia mintis, išminčiai tarsi pasakė maftirui: žinok, jog tam, kad gauti teisę skaityti „Haftara“, tu turi iš pradžių perskaityti mažiausiai tris eilutes iš Toros – juk „Haftara“ neegzistuoja atskirai, o yra susijusi su Tora ir iš jos įgauna visą savo reikšmę. 

Taigi, po Toros skaitymo kviečiami du žmonės, kad vienas jų pakeltų Toros ritinį ir parodytų visiems besimeldžiantiems (tai vadinasi הגבה – agaba pakėlimas), o kitas – kad susuktų į „parochet“ – specialų uždangalą (šis veiksmas vadinasi גלילה – glila susukimas).

Kiekviena „Haftara“ pagal savo turinį turi ryšį su ta Toros dalimi, prie kurios ji yra prijungta.

„Haftaros“ skaitymui taip pat gali būti iškviestas ir berniukas, kuriam dar nesuėjo 13 metų, nes maftiras neįeina į septynių, būtinai per Šabatą kviečiamų skaityti Toros skaičių.

„Haftaros“ skaitymo intonacijos skiriasi nuo Toros skaitymo intonacijų. Prieš „Haftaros“ skaitymą pasakomas palaiminimas: „...Palaimintas Tu, Kūrėjau, Kuris pasirinkai Torą ir Moše, Tavo tarną, ir Izraelį, Tavo tautą, ir pranašus teisius ir teisingus!”

Po “Haftaros” sakomi keturi palaiminimai: „Kūrėjas, kuris ištikimas visiems Savo žodžiams“, „Džiuginantis Cioną savo sūnų sugrįžimu“, „Davido gynėjas“, „Pašventinantis Šabatą“.

„Haftara“ skaitoma arba iš spausdinto leidinio, arba iš rankraščio ritinio. Kai kurios „Haftarot“ turi tokią didelę reikšmę, kad pats Šabatas vadinamas pagal „Haftaros“ pavadinimą: שובהשבת Šabat šuva, הגדול שבת Šabat agadol, חזון שבת Šabat chazon, נחמו  שבת Šabat nachamu.

Ypatingi Šabatai

Pavyzdžiu, kai Šabatas vadinamas „Haftaros“ pavadinimu, gali būti Šabat šuva. Tai Šabatas tarp Roš-Ašana ir Jom-Kipuro, tai yra dešimties atgailos dienų Šabatas. Jis vadinasi taip pagal pirmą žodį, kuriuo prasideda „Haftara“: „Šuva, Izrael!” – „Sugrįžk, Izraeli, pas Kūrėją, tavo Dievą...!“.

Šabatas prieš Pesacho šventę – tai Šabat agadol, kai skaitoma „Haftara“ iš pranašo Malachi knygos, kuri užsibaigia sekančiais žodžiais: „Štai, Aš jums siunčiu Elijahu – pranašą, prieš ateinant Kūrėjo dienai – didingai ir rūsčiai“.

Šabat chazon – tai Šabatas prieš Devintą avo, kai „Haftaroje“ yra skaitomi rūstūs pranašo Ješaja priekaištai: „Chazon Ješajahu ben Amoc...“, „Pranašo Ješaja, Amoco sūnaus, pranašystės...“.

Šabat nachamu – tai pirmas Šabatas po Devinto avo, kuriuo prasideda „Paguodos Šabatai“, o pavadinimas toks dėl to, kad jų „Haftarot“ pilnos paguodos žodžių ir pirma iš jų vadinasi taip: „Nachamu, nachamu, ami...“ („Guoskite, guoskite mano tautą...“).

Ir taip, tai keturi ypatingi Šabatai, turintys ypatingus pavadinimus. O kai su Šabatu sutampa חודשראש roš-chodeš, tai vietoje įprastos „Haftaros“ tą savaitę skaitoma ypatinga – pranašo Ješaja knygos pabaiga (66 skyrius): „Ir bus – kiekvieną mėnesį, kiekvieną Šabatą ateis kiekvienas nusilenkti Man – pasakė Kūrėjas“.

O jei roš-chodeš išpuola sekmadienį, tai yra pirmą savaitės dieną, tai Šabato išvakarėse skaitoma „Haftara“ iš I Šmuelio knygos 20 skyriaus: „Ir pasakė jam Jonatanas: rytoj – mėnesio pradžia“.

Malda „Dėl valstybės gerovės“

Daugelyje judėjų bendruomenių, pasklidusių pasaulyje, po Toros skaitymo yra priimta skaityti maldą „Mi šeberach“ – tai malda už tos šalies valdžios vadovo sveikatą.

Pagrindas tam yra Mišnos žodžiai: „Melskitės už karalystės gerovę, nes jei ne baimė prieš ją – žmogus vienas kitą gyvą prarytų“ (Avot, 3).

Išeina, kad ši malda yra dėkingumo išreiškimas valdžiai, palaikančiai tvarką valstybėje ir tuo pačiu suteikiančiai galimybę judėjams gyventi normalų gyvenimą. 

Ir Izraelyje, iš karto po Izraelio valstybės sukūrimo, Vyriausiasis rabinatas sudarė „Maldą už valstybės gerovę“, kuri daugumoje bendruomenių skaitoma Šabatų ir švenčių metu po Toros skaitymo.

Po šios maldos paprastai sakoma „Mi šeberach“ taip pat už kareivius „stovinčius mūsų šalies sargyboje... sausumoje, ore ir vandenyje“.

„Mėnesio palaiminimas“ ir „Jekum purkan“

Po Toros skaitymo paprastai vėl įvyksta chazano pakeitimas ir tas, kas ves „Musaf“ maldą, užima savo vietą.

Halacha rekomenduoja suteikti šią garbę tam žmogui, kuris ateinančią savaitę paminės vieno iš savo artimųjų mirties metines – su sąlyga, jei jis tinka besimeldžiančiai bendruomenei savo balsu, elgesiu ir maldos maniera.

Maldos skyrius, susijęs su „Musafu“, pradedamas trimis ištraukomis: pirmos dvi iš jų – aramėjų kalboje, o trečia – ivritu. Abi aramėjiškos ištraukos prasideda vienodai: Jekum purkan min šmaja „Tebus dovanoti iš dangaus...“.

Sakant pirmą „Jekum purkan“, meldžiamasi už tuos, kurie pašventė savo gyvenimą Toros mokymui, kur jie bebūtų, o antrasis – už bendruomenės narių ir jų artimųjų gerovę.

Trečia ištrauka skirta tiems, kas rūpinasi bendruomenės poreikiais: „Tegul šventasis Kūrėjas, Palaimintas, apdovanos juos ir nutolins nuo jų visas ligas ir pasiųs išgijimą...“.

Toliau pateikiamas pirmos maldos vertimas iš aramėjų kalbos:

Tebus dovanoti iš dangaus išlaisvinimas, malonė, meilė ir gailestingumas, ir ilgi gyvenimo metai, ir maisto gausumas, ir Kūrėjo palaikymas, ir sveikata, ir geras regėjimas, ir stiprūs bei sveiki palikuonys, kurie nenutrauks Toros mokymosi - šventų bendruomenių Izraelio šalyje ir Babilone vadovams ir mokytojams, susirinkimų [kurie mokosi Toros] lyderiams, ir vadovams [tautos, kuri] tremtyje, ir ješivų vadams, ir teisėjams [posėdžiaujantiems] prie [miesto] vartų, ir visiems jų mokiniams, ir jų mokinių mokiniams, ir visiems, kas mokosi Toros. Tegul Visatos Valdovas palaimins juos, prailgins jų gyvenimą, padaugins jų dienas, pasiųs jiems ilgus gyvenimo metus, ir išgelbės juos, ir išvaduos juos nuo visų bėdų, ir nuo sunkių ligų. Mūsų Valdovas, esantis danguje, tegul padeda jiems visada, bet kuriuo metu. Ir pasakykime: Amen!

Tai antros maldos vertimas:

 Tebus dovanoti iš dangaus išlaisvinimas, malonė, meilė ir gailestingumas, ir ilgi gyvenimo metai, ir maisto gausumas, ir Kūrėjo palaikymas, ir sveikata, ir geras regėjimas, ir stiprūs bei sveiki palikuonys, kurie nenutrauks Toros mokymosi – visai šiai šventai bendruomenei, visiems – nuo mažo iki didelio, moterims ir vaikams. Tegul Visatos Valdovas palaimins juos, prailgins jų gyvenimą, padaugins jų dienas, pasiųs jiems ilgus gyvenimo metus, ir išgelbės juos, ir išvaduos juos nuo visų bėdų, ir nuo sunkių ligų. Mūsų Valdovas, esantis danguje, tegul padeda jiems visada, bet kuriuo metu. Ir pasakykime: Amen!

Jei sekančią savaitę prasideda naujas judėjų mėnuo, tai per Šabatą palaimina „naują mėnesį“.   

Pirmiausiai garsiai yra paskelbiama, kokią dieną ir kokiu laiku prasideda naujas mėnuo. Tai yra ypač svarbu, kadangi laiką judėjai skaičiuoja pagal mėnulį, kaip pasakyta Toroje (Šmot 12:2): „Šis mėnuo jums – pirmas iš metų mėnesių...“ – „parodė Kūrėjas Aronui ir Moše naujai gimusį mėnulį ir pasakė: „Kai pamatysite tokį mėnulį, pašventinkite jį“.

„Mėnesio palaiminimas“, kuris yra atliekamas prieš prasidedant kiekvienam mėnesiui (išskyrus tišrei), yra sudarytas iš trijų fragmentų, kuriuose yra prašoma Kūrėjo, kad ateinantis naujas mėnuo būtų į gera, ir kad jame išsipildytų mūsų širdžių norai ir mums būtų dovanojami patys geriausi palaiminimai.

Prieš pagrindinės ištraukos pradžią, chazanas paima Toros ritinį ir garsiai paskelbia roš-chodeš dieną. Bendruomenė kartoja šiuos žodžius ir tęsia: „Tegul šventasis Kūrėjas, Palaimintasis, atnaujina jį mums ir visai savo tautai, Izraelio Namams, kur jie begyventų, gerovei ir palaiminimui...“.

„Gailestingas Tėvas“

Įprastais Šabatais, kai nėra laiminamas naujas mėnuo, skaitoma ypatinga malda, skirta atminti visiems, kurie atidavė savo gyvenimą už judėjų tautą, už Kūrėją ir už Torą.

Malda prasideda žodžiais: „Gailestingasis Tėve, gyvenantis aukštybėse...“. Ji buvo sudaryta 1906 m. po judėjų žudynių, kurias įvykdė kryžiuočiai Vokietijoje. Nuo to laiko ji skaitoma visų kartų šventoms kankinių sieloms atminti. 

Be maldavimo apie tai, kad Kūrėjas prisimintų šventų kankinių sielas, šioje maldoje dar yra tokie žodžiai: „...ir tegul atkeršija Jis už pralietą Savo tarnų  kraują...“.

Be Šabatų, kai laiminamas naujas mėnuo, ši malda neskaitoma taip pat per Šabatus, sutampančius su dienomis, kai neskaitoma malda Tachanun.

Prieš grąžinant Toros ritinį į „aron kodeš“, bendruomenė skaito „Ašrei“ – tai antrasis skaitymas iš trijų kasdieninių (kaip buvo minėta aukščiau).

Chazanas ima Toros ritinį ir sako: „Tegul bus pagarbintas Kūrėjo vardas – nes tik Jo vardas išaukštintas iš visų!“ Ir kol jis neša Toros ritinį į „aron kodeš“, visi skaito: „Davido psalmė: dainuokite prieš Kūrėją, sūnūs stipriųjų...!“, o po to: „O kai Sandoros skrynia sustodavo... Grąžink mus, Kūrėjau, pas Save ir mes grįšime, atnaujink mūsų dienas, kaip seniau!“ Chazanas sako „Chaci-kadiš“ ir prasideda „Musaf“.