- הנה עין ה' אל יראיו למיחלים לחסדו. להציל ממות נפשם ןלחיותם ברעב. תהלים לג' – יח', יט'. רב ברוך אשלג, שלבי הסולם „Kūrėjo akis ant bijančių Jo, laukiančių Jo gerumo, kad išgelbėti jų sielas nuo mirties, ir maitinti juos bado metu“ (Tehilim 33 – 18, 19).
החרות ז
Laisvė
Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)
Uždaryti užduotį
7.
Įprotis tampa antra prigimtimi
Trečias faktorius - tai tiesioginė „priežasčių ir pasekmių“ seka, veikianti „pirminę materiją“ ir sąlygojanti jai kiekybinius ir kokybinius pokyčius.
Taigi, įgimti polinkiai, aplinkos poveikio dėka, žmoguje tampa jo „įsisąmoninta – intelektualine“ veikla, t.y. šie polinkiai „veikia“ aplinkos apibrėžtomis kryptimis.
Pvz. „šykštuolis“ iš prigimties, pas kurį aplinkos dėka polinkis į šykštumą tapo „įsisąmoninta – intelektualine“ veikla, randa gyvenime logiškų priežasčių, kaip pateisinti šį polinkį šykštumui.
Tarkime, šiuo poelgiu „apsaugo“ save nuo poreikio pagalbos iš aplinkinių.
Tai reiškia, kad žmogus polinkio į šykštumą dėka „įsigijo“ teigiamą – taupumo savybę.
Todėl, reikalui esant, iš baimės, kad reikės prašyti aplinkinių pagalbos, gali atsisakyti daugelio, nelabai būtinų – šalutinių reikmių.
Išeina, kad žmogus, įgimtos iš tėvų savybės dėka, didele dalimi pasikeitė į gerą pusę.
Ir kartais, įpročio dėka, kuris tampa antra prigimtimi, žmogui pavyksta visiškai „išrauti“ iš savęs neigiamą savybę (šykštumą) ir paversti ją teigiama (taupumu, racionalumu).
Ir čia žmogus turi privalumą prieš augalą, nes kvietys gali pasikeisti tik savo vidaus „rėmuose“.
Tačiau žmogus, aplinkos „priežasties ir pasekmės“ potencialo dėka, gali pasikeiti iš esmės, t.y. paimti atskirą savybę, „išrauti“ ją iš šaknų ir „apversti“ ją į priešingą pusę.
