- הָא לַחְמָא עַנְיָא דִּי אֲכָלוּ אַבְהָתָנָא בְּאַרְעָא דְמִצְרָיִם. כָּל דִּכְפִין יֵיתֵי וְיֵיכוֹל, כָּל דִּצְרִיךְ יֵיתֵי וְיִפְסַח. הָשַׁתָּא הָכָא לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּאַרְעָא דְיִשְׂרָאֵל. הָשַׁתָּא עַבְדֵּי לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּנֵי חוֹרִין. הגדה של פסח Tai yra vargo duona, kurią valgė manoTėvai Egipto žemėje. Kiekvienas alkanas, gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis, gali ateiti ir padaryti „Pesachą“ („Peršokimą“). Šiandien – čia, kitais metais – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, kitais metais – laisvi. (Pesacho Agada).
החרות ז
Laisvė
Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)
Uždaryti užduotį
7.
Įprotis tampa antra prigimtimi
Trečias faktorius - tai tiesioginė „priežasčių ir pasekmių“ seka, veikianti „pirminę materiją“ ir sąlygojanti jai kiekybinius ir kokybinius pokyčius.
Taigi, įgimti polinkiai, aplinkos poveikio dėka, žmoguje tampa jo „įsisąmoninta – intelektualine“ veikla, t.y. šie polinkiai „veikia“ aplinkos apibrėžtomis kryptimis.
Pvz. „šykštuolis“ iš prigimties, pas kurį aplinkos dėka polinkis į šykštumą tapo „įsisąmoninta – intelektualine“ veikla, randa gyvenime logiškų priežasčių, kaip pateisinti šį polinkį šykštumui.
Tarkime, šiuo poelgiu „apsaugo“ save nuo poreikio pagalbos iš aplinkinių.
Tai reiškia, kad žmogus polinkio į šykštumą dėka „įsigijo“ teigiamą – taupumo savybę.
Todėl, reikalui esant, iš baimės, kad reikės prašyti aplinkinių pagalbos, gali atsisakyti daugelio, nelabai būtinų – šalutinių reikmių.
Išeina, kad žmogus, įgimtos iš tėvų savybės dėka, didele dalimi pasikeitė į gerą pusę.
Ir kartais, įpročio dėka, kuris tampa antra prigimtimi, žmogui pavyksta visiškai „išrauti“ iš savęs neigiamą savybę (šykštumą) ir paversti ją teigiama (taupumu, racionalumu).
Ir čia žmogus turi privalumą prieš augalą, nes kvietys gali pasikeisti tik savo vidaus „rėmuose“.
Tačiau žmogus, aplinkos „priežasties ir pasekmės“ potencialo dėka, gali pasikeiti iš esmės, t.y. paimti atskirą savybę, „išrauti“ ją iš šaknų ir „apversti“ ją į priešingą pusę.
