• „Toks bus raupsuoto (žmogaus) įstatymas, jo išsityrinimo dieną, jis turi būti nuvestas pas koheną. Ir išeis kohenas iš stovyklos, ir apžiūrės kohenas, ir štai – išgijo raupsuotas nuo savo raupsų“ (Vajikra 14 – 2, 3).
• !שבת שלום
• Šabat Šalom!

Praktinė Halacha (Įstatymai) 

„Chupa“ ir „kidušin“ „קידושין“ ir „חופה“

I. M. Lav

„Septyni palaiminimai“

Kaip jau buvo minėta, judajizmas nepripažįsta prašmatnių vestuvių, kur pagrindinę vietą užima stalas ir vaišės, kurie neva linksmina jaunuosius. Iš tiesų reikia surengti tokias vaišes, kurių metu iš susirinkusiųjų lūpų skambės Toros žodžiai. Vaišės nebūtinai turi prasidėti iš karto po חופה „chupos“. „Chupa“ galima atlikti sinagogoje, dalyvaujant daugybei žmonių, o vaišes surengti vėliau, siaurame artimų žmonių rate.

Septynių dienų laikotarpyje po „chupos“ jaunavedžiai dalyvauja vaišėse kiekvieną dieną ir kai yra skaitomas „Birkat amazon“, prie šios maldos yra pridedami „Septyni [vestuvių] palaiminimai“. Tuo pačiu taip suteikiama galimybė išgirsti tuos palaiminimus tiems, kas nedalyvavo vestuvėse. Todėl reikia, kad kiekvieną dieną vaišėse būtų bent jau vienas naujai pakviestas svečias. Šie nauji svečiai vadinami פנים חדשות („nauji veidai“).

Vedantysis užbaigia „Birkat amazon“ palaiminimu taurei vyno („...kuriantis vynuogės vaisų“), po to antroji taurė vyno perduodama iš rankų į rankas ir kiekvienas, kuriam buvo suteikta tokia garbė, pasako vieną iš šešių likusių vestuvinių palaiminimų, tada abiejų taurių turinys sumaišomas ir viena taurė paduodama jaunikiui, kita - jaunajai.

Daugelis labai griežtai laikosi to, kad „Septyni palaiminimai“ būtų pasakomi ne tik vestuvių puotoje, bet ir kiekvieną iš sekančių septynių dienų ir kiekvieną kartą naujomis aplinkybėmis: jaunikio šeimoje, nuotakos šeimoje, pas mokslo ar darbo draugus... Tokiu būdu jaunavedžiams lengviau parodyti dėmesį visiems svečiams ir išreikšti jiems savo meilę ir dėkingumą. Juk vestuvių puotoje po „chupos“ ceremonijos yra pernelyg daug žmonių, jaudulys pernelyg didelis ir neįmanoma pabendrauti su kiekvienu brangiu svečiu.

„Medaus mėnesio“ supratimas judajizme yra svetimas. Būtent nuo pirmųjų bendro gyvenimo dienų jaunavedžiai turi pratintis prie šeimyninio gyvenimo. Todėl po vestuvių jie turi likti šeimos rate, o ne važiuoti antrą dieną po vestuvių į svetimas šalis. Halachos skyriuje, skirtame šeimyninio gyvenimo įstatymams, rašoma, kad po pirmosios vestuvių nakties jaunamartė yra uždrausta savo vyrui. Todėl aišku, kad buvimas toli nuo artimųjų nei kiek nepadės sumažinti įtampos, natūraliai kylančios žengiant pirmuosius bendro gyvenimo žingsnius.