- אמר רבא: פשיטא לי ,נר ביתו ונר חנוכה- נר ביתו עדיף, משום שלום ביתו.שבת כג – ע''ב, שלבי הסולם, חנוכה, נר חנוכה Pasakė raba: Kas svarbiau ar Šabato žvakė ar Chanukos žvakė? Ir atsako, kad Šabato žvakė svarbiau, nes tai taika namuose. (Talmudas, Šabatas 23 – 2)
- Linksmos Chanukos šventės! !חג חנוכה שמח
החרות ג
Laisvė
Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)
Uždaryti užduotį
3.
Priežastinis dėsnis
Verta mums paaukoti savo brangų laiką, kad suprasti šį svarbų dalyką.
Tai reiškia suvokti, kaip mes egzistuojame mūsų esybės, t.y. mūsų „ego“ rėmuose, kur kiekvienas iš mūsų jaučia save, kaip atskirą, ypatingą „būtybę“.
Tai yra „esybę“, veikiančią savo nuožiūra ir visai nepriklausomą nuo išorinių, „nepažįstamų“ jėgų.
Taigi, kuo gi pasireiškia mūsų „esybė“?
Ir iš tikro, yra ryšys tarp visų prieš mus pasireiškiančių“ realybės dalių, kuris apima ir sujungia viską priežastiniu dėsniu, „priežasties“ ir „pasekmės“ būdu stumiančiu viską į priekį.
Taip, kaip visas „bendrumas“, taip ir atskiros dalys.
Tai reiškia, kad kiekvienam pasaulio kūriniui iš keturių realybės dalių: negyvoji, augalinė, gyvulinė ir kalbanti galioja priežastinis dėsnis, t.y. „priežasties“ ir „pasekmės“ seka.
Ir ne tik, bet netgi kiekviena kiekviena individuali kūrinijos forma, į kurią „apsivelka“ kūrinys savo egzistavimo pasaulyje akimirkomis, taip pat yra sąlygojama ankstesnių faktorių.
Tai yra tų faktorių, kurie „įpareigojo“ kūrinį priimti šį formos pasikeitimą, ir jokiu būdu ne kitaip.
Ir tai yra visiškai atverta ir aišku kiekvienam, įsižiūrinčiam į „gamtos tvarką“, iš visiško mokslinio požiūrio.
Tačiau mes turime „išoperuoti“ (smulkiai išnagrinėti) šį dalyką, kad galėtumėme apžiūrėti jį iš visų pusių ir aspektų.
