• „Toks bus raupsuoto (žmogaus) įstatymas, jo išsityrinimo dieną, jis turi būti nuvestas pas koheną. Ir išeis kohenas iš stovyklos, ir apžiūrės kohenas, ir štai – išgijo raupsuotas nuo savo raupsų“ (Vajikra 14 – 2, 3).
• !שבת שלום
• Šabat Šalom!

Praktinė Halacha (Įstatymai) 

Pesachas

I. M. Lav

 Pesacho užbaigimas

Septintąją Pesacho dieną atliekamas Sielų paminėjimas. Kaip yra žinoma, už Izraelio šalies ribų Pesachas yra švenčiamas aštuonias dienas: pirma ir antra dienos - šventė, sederis yra atliekamas du kartus, po to keturios dienos chol-amoed, o septinta ir aštunta dienos - vėl šventinės, kurių metu draudžiama dirbti. Tad čia Sielų paminėjimas atliekamas aštuntąją, paskutinę Pesacho šventės dieną.

Jei pirma ir septinta šventės dienos išpuola darbo dieną, tai Avdala atliekama tik su taure vyno - be žvakės ir kvepiančios šakelės ar smilkalo. Ir Avdalos pradžioje nesakomos citatos, kaip per Šabatą, bet pasakomi tik du palaiminimai: „...kuriantis vynuogės vaisių“ ir „...atskiriantis šventą nuo kasdieninio“.

Tačiau jei šventinė diena sutampa su Šabatu, tai Avdala - pilna, kaip ir per Šabatą. O jei sederio naktis prasideda Šabatui baigiantis, tai „Kidušas“ ir „Avdala“ sujungiami kartu ir ceremonija atliekama ties taure vyno, kuri tampa pirmąja iš „keturių sederio taurių“. Palaiminimų tvarką prisiminti padeda abreviatūra י־ק־נ־ה־ז jaknehaz: יין jain („vynas“ - palaiminimas „...kuriantis vynuogės vaisių“), קידוש „Kidušas“ („pašventinantis Izraelį ir šventes“), נר ner („žvakė“ - „kuriantis ugnies šviesą“), הבדלה „Avdala“ („atskiriantis vieną šventumą nuo kito šventumo“) ir זמן zman („laikas“ - tai yra palaiminimas „Šeechejanu“).

Kvapams šiuo atveju palaiminimas nesakomas, nes neiškyla problema dėl „papildomos sielos“, paliekančios žmogų baigiantis Šabatui, nes čia iš Šabato iš karto pereiname prie šventės.

Omero skaičiavimas

Nuo antrosios Pesacho šventės nakties, 16 nisano, pradedamas „Omero skaičiavimas“. Tora liepia atskaičiuoti septynias savaites, tai yra 49 dienas, nuo tos dienos, kai į Šventyklą atnešdavo miežių omerą: „Iki sekančios dienos, pasibaigus septintai savaitei, atskaičiuokite penkiasdešimt dienų, ir atneškite naują dovaną Kūrėjui“ (Vaikra, 23).

Ši priedermė atliekama tokiu būdu. Tuoj pat po to, kai ateina naktis, ištariamas palaiminimas: „Palaimintas Tu, Kūrėjau, mūsų Dieve, Visatos Valdove, apšvietęs mus Savo priedermėmis ir liepęs mums skaičiuoti omerą“. Po to sakoma: „Šiandien – tokia ir tokia diena omero diena!“

Paprastai „Omero skaičiavimas“ atliekamas po maldos „Maariv“, pagal principą: pirmiausiai – tas, kas įprasta, o jau po to – tai, kas retkarčiais.

Po to, kai praeina pirmoji omero savaitė, pakeičiama skaičiavimo formuluotė: „Šiandien – septynios dienos, tai yra, viena omero savaitė“, o rytojaus dieną: „Šiandien – aštuonios dienos, tai yra viena savaitė ir viena omero diena“, ir t.t. Kodėl įnešamas toks patikslinimas? Dalykas tas, kad apie omero skaičiavimą Toroje pasakyta du kartus: vieną kartą – „atskaičiuokite penkiasdešimt dienų“ (Vaikra, 23), ir kitą kartą – „septynias savaites atskaičiuok“ (Dvarim, 16). Dėl to išminčiai sako, kad nepakanka skaičiuoti vien tik dienas, reikia skaičiuoti taip pat ir savaites. Ir beje, remiantis šiuo knygos Dvarim sakiniu išminčiai taip pat nurodė, kad skaičiuoti omerą reikia stovint: žodis קמה kama („nenupjautas javas“) tai užuomina į קימה kima („stovėjimas“).