• ובזה תבין הכתוב, ברוב עם הדרת מלך, כי ערך הרוממות בא מן הסביבה בב' תנאים: א. במדת ההערכה של הסביבה. ב. במדת גדלה של הסביבה, וע"כ ברוב עם הדרת מלך.בעה''ס, מאמר לסיום הזוהר Dabar tampa aiškus parašymas: „Karaliaus šlovė yra žmonių daugumoje“ (Mišlei 14 – 28). Tai reiškia, kad Karaliaus (Kūrėjo) išaukštinimas ateina iš aplinkos dviem keliais:Tiek, kiek aplinka vertina Karalių; Pagal aplinkos didumą, t.y. žmonių gausumą, todėl „Karaliaus šlovė yra žmonių daugumoje“. (Baal Sulamas „Straipsnis Zoharo užbaigimui“)

החרות א  

Laisvė

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                    1.

„Iškalta (charut) ant lentelių“, neskaityk „iškalta“ (charut), bet „laisvė“ (cherut), tai rodo, kad tapome laisvi nuo „Mirties angelo“ (Šmot Raba 41).

Šis straipsnis reikalauja paaiškinimo, nes koks gi yra ryšys tarp „Toros gavimo“ ir žmogaus „išsilaisvinimo“ iš mirties?
Ir dar, kai jau „Toros gavimo“ dėka pasiekė „amžiną kūną“, kurio jau neveikia mirtis, kaip vėl galėjo tai prarasti?
Argi „amžinas“ gali vėl tapti „laikinu“?

                                         Noro laisvė

Tačiau, kad suprasti šią išaukštintą sąvoką: „laivė nuo mirties angelo“, pirmiausia turime suprasti pačią „laisvės“ sąvoką.
Tai reiškia, kokia yra šios sąvokos bendražmogiška reikšmė.
Taigi, bendru požiūriu, galima priskirti „laisvę“ gamtos dėsniui, apimančiam visas gyvąsias būtybes.
Kaip mes puikiai matome, kad gyvi sutvėrimai labai kenčia ir net miršta, kai yra atimama iš jų laisvė.
Ir tai yra patikimas įrodymas, kad Apvaizda nesutinka su jokio gyvo padaro įkalinimu.
Taigi, ne veltui žmonija paskutiniais šimtmečiais kovojo, tam, kad pasiektų atitinkamą „individo laisvės“ lygį.
Tačiau, vis tik apibrėžimas „laisvė“ mums yra labai neaiškus.
Tai reiškia, kad jei tik įsigilinsime į pačio žodžio „vidinę prasmę“, tai iš šios sąvokos beveik nieko nebeliks.
Taigi pirmiausia, jei norime apibrėžti individo laisvę, mes turime nustatyti, kad kiekvienas žmogus galėtų visiškai laisvai elgtis pagal savo norą ir pasirinkimą.