• הָא לַחְמָא עַנְיָא דִּי אֲכָלוּ אַבְהָתָנָא בְּאַרְעָא דְמִצְרָיִם. כָּל דִּכְפִין יֵיתֵי וְיֵיכוֹל, כָּל דִּצְרִיךְ יֵיתֵי וְיִפְסַח. הָשַׁתָּא הָכָא לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּאַרְעָא דְיִשְׂרָאֵל. הָשַׁתָּא עַבְדֵּי לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּנֵי חוֹרִין. הגדה של פסח Tai yra vargo duona, kurią valgė manoTėvai Egipto žemėje. Kiekvienas alkanas, gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis, gali ateiti ir padaryti „Pesachą“ („Peršokimą“). Šiandien – čia, kitais metais – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, kitais metais – laisvi. (Pesacho Agada).

Praktinė Halacha (Įstatymai) 

בר־מצווה „Bar-micva“

I. M. Lav

„Palaimintas išlaisvinęs mane“

Pabaigus skaityti tą Toros ištrauką, kuriai buvo pakviestas בר־מצווה „Bar-micva“ iškilmių herojus, jo tėvas, stovintis šalia, pasako palaiminimą: „Palaimintas Tu, Kūrėjau, Visatos Valdove, išlaisvinantis mane nuo atsakomybės už jį!“

Pirmoji šio palaiminimo reikšmė - tai dėkingumas Kūrėjui už tai, kad Jis davė tėvui šį sūnų, kurį jis užaugino, išauklėjo ir kuris dabar stovi prie Toros, ir nuo šiol pats atsako už savo veiksmus. Antra, visą tą laiką iki 13 metų, berniukui poveikį darė tėvo veiksmai ir kiekviena nuodėmė, padaryta tėvo, atsiliepdavo sūnui. Ir jei berniukui kas nors atsitikdavo, tėvas galėjo priekaištauti tik pats sau: juk tai jis savo veiksmais sąlygojo tai, kas atsitiko jo sūnui. Tačiau nuo šios dienos sūnus neturi jokio ryšio su tėvo poelgiais ir negali tapti priemone nubausti tėvą už jo elgesį. Todėl tėvas ir sako tokį palaiminimą.

„Saldainių lietus“ ir šventinės vaišės

Po to, kai berniukas pasako paskutinius palaiminimus, priimta apipilti jį saldainiais ir riešutais. Ši tradicija atėjo iš tokio pat „saldainių lietaus“, skirto jaunikiui, pakviestam skaityti Toros. Taip žmonės jaunikiui ir nuotakai linki laimingo gyvenimo, pilno visokeriopo gerumo. Tą pačią prasmę šis paprotys turi ir בר־מצווה metu - juk berniukas, sulaukęs pilnametystės, panašus į jaunikį vestuvių išvakarėse.

Labai svarbi בר־מצווה šventimo dalis - užbaigiančios iškilmes šventinės vaišės. Jų metu berniukas pirmą kartą savo gyvenime sako kalbą, kurioje jis dėkoja savo tėvams už tai, kad jį išauklėjo ir iliustruoja tai, paskaitydamas nedidelę paskaitą, skirtą kokiam nors klausimui, susijusiam su Toros supratimu. Čia slypi pagrindinis šventės akcentas, juk tuo metu šventės „kaltininkui“ yra suteikiama proga parodyti, ką jis iki šio laiko suspėjo išmokti.

Mergaitei, sulaukusiai 12 metų, taip pat yra priimta rengti šventę, tačiau siaurame jos artimųjų bei draugių rate. Mergaitė taip pat sako žodžius, pripildytus meilės tėvams, bei Toros išminties ir supratimo.