• וימררו את חייהם בעבדה קשה בחמר ובלבנים ובכל עבדה בשדה את כל עבדתם אשר עבדו בהם בפרך. שמות א' – יד Apkartino mūsų gyvenimą sunkiu darbu...ir visais lauko darbais, kuriuos dirbo vergiškai“ (Šmot 1 – 14).

Praktinė Halacha (Įstatymai) 

Palaiminimai נהנין „nehenin“

I. M. Lav

Kas anksčiau ko?

Reikia pažymėti, kad jei produktas sudarytas iš keleto sudėtinių dalių, reikia nuspręsti, kuri iš jų yra pagrindinė, o kuri – antraeilė ir palaiminimą sakyti pagrindinei. Bendra taisyklė tokia: jei maistas susideda iš pagrindinio ir antraeilio – palaiminimas sakomas pagrindiniam, o antraeiliam nesakomas visai.

Savaime suprantama, jei yra keletas rūšių sausainių ar keletas vaisių, kuriems sakomas tas pats palaiminimas, nėra reikalo kartoti jo tiek kartų, kiek valgoma sausainių ar vaisių. Pavyzdžiui, kartą ištartas palaiminimas „... medžio vaisių“ taikomas visiems vaisiams, kurie bus valgomi šį sykį, palaiminimas „Kuriantis skirtingas maisto rūšis“ – visoms miltinių gaminių rūšims.

Laiptų vaizdinio pagalba pavaizduosime seką, kuria sakomi palaiminimai, o taip pat seką maisto rūšių, kurioms tinka tas pats palaiminimas.

Pirmoji laiptų pakopa: palaiminimų seka. „Kuriantis skirtingas maisto rūšis“ sakomas pirmiau už palaiminimą vaisiams, todėl kad, išvardindama, kuo garsėja Izraelio žemė, Tora pažymi kviečius ir miežius pirmiau už vynuoges, figas ir granatus. Palaiminimas „Kuriantis medžio vaisių“ ankstesnis už palaiminimą „Kuriantis žemės vaisių“, todėl, kad (kaip pasakyta aukščiau) antrasis iš jų skirtas taip pat ir vaisiams, ir jei jis pasakomas, žinant, kad bus valgomi ir vaisiai, - negalime po to sakyti „Kuriantis medžio vaisių“. Dėl tos pačios priežasties palaiminimas „Kuriantis žemės vaisių“ eina anksčiau už palaiminimą „Kurio žodžiu“ – jei pastarąjį pasakysime pirmiau, po to nebegalėsime sakyti palaiminimų „Kuriantis medžio vaisių“ ir „žemės vaisių“. Ir dar: palaiminimai „medžio vaisių“ ir „žemės vaisių“ laikomi svarbesniais, nei „Kurio žodžiu“, - todėl, kad jie konkrečiau nukreipti, turi labiau apibrėžtą pritaikymo sritį.

Dėl tos pačios priežasties palaiminimas „Kuriantis vynuogės vaisių“ turi eiti anksčiau palaiminimo „Kurio žodžiu“, ištariamo gėrimams. Jei dėl kokios džiaugsmingos priežasties keliamos taurės su vynu ir sakoma לחיים „lechaim!“, reikia turėti omenyje, kad, jei norime vyną užkąsti pyragaičiu ar sausainiu, reikia pradžioje ištarti palaiminimą „Kuriantis skirtingas maisto rūšis“ ir suvalgyti truputį sausainių, o jau po to ištarti palaiminimą vynui (arba „Kurio žodžiu...“ stipresniam gėrimui). Tik per Šabatą ir šventes, atliekant „Kidušą“, pirmiausiai sakoma „Kuriantis vynuogės vaisių“, o po to - „Kuriantis skirtingas maisto rūšis“ – tačiau tai išimtis ir to priežastis yra draudimas ką nors valgyti iki „Kidušo“.

Antroji pakopa: maisto rūšių seka. Jei yra skirtingi vaisiai, tačiau jiems visiems sakomas vienas ir tas pats palaiminimas, tai, kaip jau kalbėjome, šis palaiminimas ištariamas tik vieną sykį. Tačiau kuriam iš vaisių jį reikia ištarti? Tam, kurį mėgstame labiau už kitus. Pavyzdžiui, jei ant stalo figos, datulės ir granatai, o labiausiai mėgstate granatus, tai ir palaiminimą „Kuriantis medžio vaisių“ ištariate, paėmę į ranką granatą ir turėdami omenyje, kad šis palaiminimas liečia ir kitus vaisius, esančius ant stalo.

Vienok, jei tai vaisiai iš tų septynių rūšių, kuriomis garsėja Izraelio Žemė ir kiti vaisiai, tada, su sąlyga, kad vienodai mėgstami vieni ir kiti, - palaiminimas ištariamas vaisiams, kuriais garsėja Izraelio Žemė. Pavyzdžiui, jei yra granatai ir apelsinai, palaiminimas ištariamas granatams.

Taip pat ir patys vaisiai, kuriais garsėja Izraelio žemė, išsidėsto atitinkama seka. Pirmumo kriterijumi yra jų artumas žodžiui „žemė“ Toros tekste: „Žemė kviečių ir miežių, ir vynuogių, ir figų, ir granatų; žemė alyvuogių, teikiančių aliejų, ir datulių medaus“. Reiškia, seka tokia: kviečiai, alyvuogės, miežiai, datulės, vynuogės, figos ir granatai (vienok, jei valgyti valgį iš miežių, - kuriam sakoma „Kuriantis skirtingas maisto rūšis“, tada šis palaiminimas turi eiti anksčiau palaiminimo alyvuogėms, nes šis valgis pasotina labiau, nei alyvuogės ir todėl svarbesnis už jas).

Vaišių metu už stalo būtinai turi nuskambėti Toros žodžiai – kaip ženklas to, kad pašventiname maistą, kuris iš pirmo žvilgsnio yra tik organizmo reikmė. Taip sako išminčiai Mišnoje, traktate Avot, 3 dalyje: „Jei trise valgė prie vieno stalo ir nekalbėjo prie jo Toros žodžių – jie tarsi valgė dvėselieną...“. Vienok „jei trise valgė prie vieno stalo ir kalbėjo Toros žodžius – jie tarsi valgė prie Kūrėjo stalo, apie kurį pasakyta: Ir pasakė man angelas: „Štai stalas, stovintis prieš Kūrėją!“