Purim-Mešulaš
Kartais būna taip, kad Purimas švenčiamas tris dienas iš eilės ir tada jis vadinamas „Purim-Mešulaš“ - „trigubas Purimas“. Taip gali įvykti Jeruzalėje tada, kai 15 adaro diena – Šabatas. Per Šabatą Megilat Ester skaityti negalima (taip pat, kaip nepučiamas šofaras, jei Roš-Ašana išpuola per Šabatą ir taip pat neatliekama „arba minim“ priedermė jei Sukot sutampa su Šabatu – dėl to, kad nesulaužyti priedermės, draudžiančios Šabato metu nešti daiktus į lauką). O iš kitos pusės, negalima atidėti Megilat Ester skaitymo sekmadieniui, 16 adaro dienai. Todėl Jeruzalėje yra daroma taip: Megilat Ester skaitoma tą pačią dieną, kaip ir visame pasaulyje – 14 dieną, tada duodamos ir „dovanos vargšams“ - kad jie galėtų pasirūpinti viskuo, kas reikalinga šventei; per Šabatą, 15 adaro dieną yra sakomas „Al anisim“ „Šmone esre“ ir „Birkat amazon“ maldų metu, imami du Toros ritiniai: vienas įprastiniam savaitinės Toros dalies skaitymui, kitas – ištraukos, skirtos Purimui, skaitymui, o sekmadienį, 16 adaro, linksminamasi ir siunčiamos dovanos draugams.
Kodėl per Purimą neskaitomas „Halelis“?
Skirtingai nei Sukot, Purimo ir Pesacho, o taip pat ir Chanukos metu, per Purimą neskaitomas „Halelis“. Kodėl?
Visų pirma, Megilat Ester skaitymas pilnai atstoja „Halelio“ skaitymą. Nėra kitos šventės, išskyrus Purimą, kurios prasmė būtų įamžinta atskiroje Tanacho knygoje.
Antra, „Halelis“ prasideda tokiais žodžiais: „Šlovinkite Kūrėją! Šlovinkite, Kūrėjo tarnai, šlovinkite Kūrėjo vardą!..“ Šie žodžiai labai tinka, pavyzdžiui, Pesacho šventei, nurodydami į išsilaisvinimą iš Egipto ir Kūrėjo tautos gimimą - „Kūrėjo tarnai“, o ne „faraono vergai“. Tačiau Purimui jie nelabai tinka, nes netgi po to stebuklo judėjai vis tiek liko Achašverošo vergais: išsivadavę nuo sunaikinimo grėsmės, laisvės jie negavo.
Trečia, „Halelis“ neskaitomas stebuklo, įvykusio už Izraelio šalies ribų, garbei. Tiesa, „Halelis“ skaitomas Pesacho metu, pažymint išėjimą iš Egipto, bet esmė tame, kad Izraelio šalis dar tada nebuvo išskirta kaip tokia tarp visų pasaulio šalių. O kai įvyko Purimo stebuklas, po I Šventyklos sugriovimo, Izraelis jau keletą šimtmečių buvo Šventoji žemė. O per Chanuką „Halelis“ skaitomas dėl to, kad Chanukos stebuklas įvyko būtent Izraelio šalies ribose.