• הָא לַחְמָא עַנְיָא דִּי אֲכָלוּ אַבְהָתָנָא בְּאַרְעָא דְמִצְרָיִם. כָּל דִּכְפִין יֵיתֵי וְיֵיכוֹל, כָּל דִּצְרִיךְ יֵיתֵי וְיִפְסַח. הָשַׁתָּא הָכָא לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּאַרְעָא דְיִשְׂרָאֵל. הָשַׁתָּא עַבְדֵּי לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּנֵי חוֹרִין. הגדה של פסח Tai yra vargo duona, kurią valgė manoTėvai Egipto žemėje. Kiekvienas alkanas, gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis, gali ateiti ir padaryti „Pesachą“ („Peršokimą“). Šiandien – čia, kitais metais – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, kitais metais – laisvi. (Pesacho Agada).

Praktinė Halacha (Įstatymai) 

Palaiminimai נהנין „nehenin“

I. M. Lav

Žemės vaisiams, įskaitant visų rūšių daržoves ir žalumynus, sakomas palaiminimas: בָּרוּךְ אַתָּה יְיָ אֱלֹהֵינוּ מֶלֶךְ הָעוֺלָם בּוֺרֵא פְּרִי הָאֲדָםָה „Palaimintas Tu, Kūrėjau, mūsų Dieve, Visatos Valdove, kuriantis žemės vaisius“.

Atskiras palaiminimas yra nustatytas vaisiams: „... kuriantis medžio vaisių“     בּוֺרֵא פְּרִי  הָעֵץ.

Kaip atskirti „medžio vaisių“ nuo „žemės vaisiaus“? Neteisinga būtų manyti, kad augalo aukštis – kriterijus palaiminimo pasirinkimui. Iš tikrųjų viskas priklauso nuo augalo kamieno: pasikeičia jis kiekvienais metais ar ne. Tai yra, jei augalo stiebas nuolatinis ir metai iš metų ant jo išauga vaisiai, tada šio augalo vaisiams sakomas palaiminimas „kuriantis medžio vaisių“. „Medžiu“ Halacha vadina augalą, išliekantį metų metus, nepriklausomai nuo jo didumo: žemas vynuogės krūmas, pavyzdžiui, laikomas „medžiu“.

Jei augalas neturi pastovaus stiebo ir kiekvienais metais išauga naujas, tokio augalo vaisiams sakoma: „Kuriantis žemės vaisių“, nežiūrint į tai, kad augalas gali būti gana aukštas, kaip pavyzdžiui, kukurūzas, saulėgrąža ir netgi bananas...

Visoms likusioms maisto rūšims, neįeinančioms nei į vieną iš aukščiau paminėtų kategorijų, sakomas bendras palaiminimas:

בָּרוּךְ אַתָּה יְיָ אֱלֹהֵינוּ מֶלֶךְ הָעוֺלָם  שֶׁהַכֹּל נִהְיֶה  בִּדְבָרוֹ „Palaimintas Tu, Kūrėjau, mūsų Dieve, Visatos Valdove, kurio žodžiu viskas atsirado!“. Šis palaiminimas sakomas mėsai, žuviai, kiaušiniams, pieno produktams, saldumynams, kramtomajai gumai, šokoladui, ledams, o taip pat visiems gėrimams, išskyrus vyną. Reikia pabrėžti, kad kalba eina tik apie tuos atvejus, kai visos šios maisto rūšys nėra valgomos kartu su duona.

Palaiminimas: “...Kurio žodžiu viskas atsirado“ sakomas taip pat tada, kai neaišku, kokį palaiminimą reikia sakyti vienai ar kitai maisto rūšiai. Tačiau jei žmogus visiškai nežino, kokius palaiminimus dera sakyti skirtingoms maisto rūšims, tada, sako Talmudas, „tegul visai nevalgo, kol nenueis pas išminčių ir neišmoks palaiminti“...

Vienok, jei yra koks nors vaisius, bet neaišku, ar sakyti „...žemės vaisių“ ar „... medžio vaisių“, šita situacija neišsprendžiama pasakant palaiminimą „Kurio žodžiu...“. Šiuo atveju reikia sakyti: „Palaimintas...kuriantis žemės vaisių“ – todėl, kad galų gale, vaisiai taip pat auga iš žemės.

Palaiminimas „Kurio žodžiu“ sakomas taip pat perdirbtiems vaisiams (ir „žemės vaisiams“, ir „medžio vaisiams“): vaisių ar daržovių tyrei arba sultims, o taip pat sriubai iš daržovių.

Šis palaiminimas sakomas ir tais atvejais, kai vaisius valgomas ne tame pavidale, kaip paprastai priimta: pavyzdžiui, vaisių, kurį paprastai valgo žalią, - valgo virtą; arba, atvirkščiai, vaisių, kurį įprastai valgo virtą, valgo žalią. Žodžiu, kai visuotinai priimtos valgymo taisyklės pasikeičia, sakomas palaiminimas „Kurio žodžiu“.