• „Toks bus raupsuoto (žmogaus) įstatymas, jo išsityrinimo dieną, jis turi būti nuvestas pas koheną. Ir išeis kohenas iš stovyklos, ir apžiūrės kohenas, ir štai – išgijo raupsuotas nuo savo raupsų“ (Vajikra 14 – 2, 3).
• !שבת שלום
• Šabat Šalom!

Praktinė Halacha (Įstatymai) 

„קידושין“ ir „חופה“

I. M. Lav

כתובה - tai dokumentas, kuriame išvardijami jaunikio įsipareigojimai ir jo būsimosios žmonos teisės.

Šis jaunikio įsipareigojimas užtvirtinamas „kinjanu“, kaip garantija, kad jaunikis nepersigalvos ir nesistengs pakeisti to, kas parašyta „ktuboje“. קניין „kinjanas“ - simbolinis veiksmas: imama skarelė, kaip simbolis to, kas yra perduodama ar parduodama ir ji perduodama tam, kas ją įsigyja. Jaunikis liudininkų pagalba kaip ir „parduoda“ nuotakai savo įsipareigojimus, surašytus „ktuboje“, o dėl didesnio tikrumo pasirašo po „ktubos“ tekstu šalia su liudininkų parašų. Reikia pastebėti, kad liudininkais negali būti jaunojo arba jaunosios giminės.

Ta pinigų suma, kurią jaunikis garantuoja atiduoti savo būsimai žmonai, kai to prireiks, sudaryta iš dviejų dalių: 1. pagrindinės - 200 זוז zuzų (arba dinarų) merginai ir 100 זוז zuzų išsiskyrusiai arba našlei ir 2. papildomos. Paskutiniais dviem atvejais 100 זוז zuzų žmonai pažadama anaiptol ne todėl, kad ji mažiau vertinama, o todėl, kad ji jau gavo כתובה iš pirmo vyro, todėl veikiausiai ji jau turi tam tikrą materialinį pagrindą.

Pagrindinėje „ktubos“ dalyje išvardijamas ir kraitis, kurį atsineša jaunoji. Vyras turi teisę naudoti tą kraitį, tačiau jo pelnas ir nuostoliai pilnai yra vyro atsakomybė, o pats kraitis iš esmės lieka nepakitęs. Ir jei atsitiks, kad vyras išsiskirs su ta moterimi arba numirs, ji gaus כתובה kartu su visu kraičiu.

Papildoma כתובה dalis - taip vadinamas „trečdalio pridėjimas“. Vyras prie pagrindinės כתובה dalies prideda trečdalį kraičio vertės ir ši suma pridedama prie tos כתובה dalies, apie kurią ką tik kalbėta (reikia pastebėti, kad negalima painioti šio pridėjimo prie כתובה su alimentais, kuriuos vyras turi mokėti savo buvusiai žmonai kiekvieną mėnesį).

Toliau כתובה tekste sakoma: „Ir taip pasakė prieš mus jaunikis: „Atsakomybę už šios sumos išmokėjimą aš prisiimu sau ir savo įpėdiniams, kurie bus po manęs, visu savo turtu, kurį turiu po dangumi - kilnojamu ir nekilnojamu - kurį turiu dabar ir kurį įsigysiu ateityje, nuo šios dienos ir toliau. Visa tai yra pilno šios sumos išmokėjimo garantija - netgi rūbai, kuriais vilkiu“. Ir mes liudijame, kad jaunikis prisiėmė pilną atsakomybę, atlikdamas „kinjaną“. Tokiu būdu visa, kas pasakyta aukščiau, pilnai įsigaliojo“.

Po to seka liudininkų ir paties jaunikio parašai, kuriais jie patvirtina כתובה prieš pat „chupa“. Esmė tame, kad draudžiama būti viename name su žmona netgi vieną minutę be כתובה, todėl kai jaunikis ir jaunoji - dabar jau vyras ir žmona - įeis į savo namus, su jais turi būti כתובה, garantuojanti žmonos teises.

כתובה viešai perskaitoma iš karto po to, kai pasakomi אירוסין „eirusin“ palaiminimai ir jaunikis perduoda nuotakai žiedą. Jaunikis, laikydamas כתובה dešinėje rankoje, atiduoda ją nuotakai, kuri taip pat paima ją dešine ranka - prieš tai, kol prasidės septyni palaiminimai נישואין „nisuin“.