• וביציאת מצרים ניתן זה הכוח לבני ישראל שיוכלו להפרד מהגשמיות וזה גאולת הנפש ולכן צריכין בכול יום לזכור יציאצת מצרים ובכוח זה יכולים להעלות את הנפש. שפת אמת פסח תרמ''ז Su „Išėjimu iš Egipto“ Izraelio sūnums buvo duota jėga, kad būtų galima „atsiskirti“ nuo „materialumo“, ir tai yra sielos išvadavimas. Todėl kiekvieną dieną turime prisiminti „Išėjimą iš Egipto“, ir šia jėga galime „iškelti (išaukštinti) sielą“. (Sfat Emet „Pesach 5647)

Praktinė Halacha (Įstatymai) 

Malda „Maariv“

I. M. Lav

Jakovas, būdamas pakeliui iš Ber-Ševos į Charaną, nustatė vakarinės maldos „Maariv“ tvarką. Jos laikas yra prasidėjus nakčiai – tai yra nuo to momento, kai galima danguje pamatyti tris vidutinio dydžio žvaigždes. Geriausia sakyti „Maariv“ maldą būtent šiuo laiku, tačiau galima padaryti tai ir vėliau – iki vidurnakčio. Kraštutiniu atveju galima melstis „Maariv“ iki prašvintant, nes nutikdavo, kad Šventykloje visą naktį iki aušros ant aukuro degdavo aukų, nesuspėjusių sudegti dieną, dalys.

„Maariv“ maldą sudaro „Šma“, „Šmone esre“ ir „Aleinu“.

Palaiminimai, esantys prieš ir po „Šma“ maldos, skiriasi nuo rytinių palaiminimų ir forma, ir turiniu: po atsakymo į „Palaiminkite Kūrėją palaimintąjį“, kuriuo prasideda malda „Maariv“, yra pasakomi du palaiminimai - vienas „ilgas“, o kitas – „trumpas“. „Ilgasis“ prasideda taip: „Palaimintas Tu, Kūrėjau, mūsų Dieve, visatos Valdove, pagal Kurio žodį ateina vakaras...“ Šio palaiminimo esmė – Kūrėjo, sukūrusio šviesą ir tamsą, galybės šlovinimas. Antrasis, „trumpas“ palaiminimas, prasidedantis žodžiais „Meile amžina pamilai Tu Savo tautą ...“ ir kuris pasibaigia šiais žodžiais, „Palaimintas Tu, Kūrėjau, mylintis Savo tautą, Izraelį“ kalba apie Izraelio tautos, kuriai Kūrėjas davė Torą, išskirtinumą.

Po „Šma“ perskaitymo seka du palaiminimai – abu „trumpi“. Pirmame jų - „tiesus ir pastovus“ - centrinę vietą užimą išlaisvinimo iš Egipto stebuklas; jis užsibaigia žodžiais: „Palaimintas Tu, Kūrėjau, išgelbėjęs Izraelį!“. Antrasis – Duok mums, mūsų Tėve, taikiai užmigti“ – malda apie išvadavimą iš bet kokios nelaimės ir bėdos. Šis palaiminimas pasibaigia žodžiais „Palaimintas Tu, Kūrėjau, saugantis Savo tautą, Izraelį, amžinai!“. Per Šabatus ir šventes šio palaiminimo pabaiga kitokia.

Ką daryti tam, kuris pamiršo perskaityti vieną iš kasdieninių maldų?

Jei žmogus netyčia ar dėl kokių tai susiklosčiusių aplinkybių neperskaitė vienos iš kasdienių maldų, jis privalo kompensuoti tai, kas praleista tada, kai sakys sekančią pagal eilę maldą. Pavyzdžiui, jei jis nesuspėjo pasakyti „Mincha“, o jos laikas jau praėjo, tai maldoje „Maariv“ jis turi perskaityti „Šmone esre“ dukart. Jei praleista „Mincha“ penktadienį, tai maldoje „Maariv“ abu kartus reikia perskaityti šabatinę „Šmone esre“, nežiūrint į tai, kad jos tekstas skiriasi nuo praleistos šiokiadienių „Šmone esre“. Jei jis pamiršo pasimelsti „Mincha“ per Šabatą, tai „Maariv“ maldoje Šabatui pasibaigus abu kartus reikia perskaityti šiokiadienio „Šmone esre“, nežiūrint į tai, kad jos tekstas skiriasi nuo šabatinės „Minchos“ teksto.

Jei žmogus praleido maldą sąmoningai – ištaisyti to nebegalima.