kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • „Ir kalbėjo Kūrėjas su Moše sakydamas: kai suskaičiuosi Izraelio sūnų „galvas“, kad sužinoti jų skaičių, tegul kievienas duos išpirką už savo sielą Kūrėjui skaičiuojant juos, kad nebūtų epidemijos, skaičiuojant juos. Štai, kiek turi duoti kiekvienas, praeinantis suskaičiavimą, pusę šekelio iš švento šekelio, šekelis yra dvidešimt gerų, pusę šekelio, auką Kūrėjui“ (Šmot 30 – 11, 12, 13).
  • !שבת שלום
  • Šabat Šalom!

Praktinė Halacha (Įstatymai) 

שביעית – שמיטה metai

I. M. Lav

 
 
 

Uždaryti užduotį

Kaip elgiamasi šiandien?

Mūsų dienomis שביעית įstatymai vykdomi tik pagal išminčių sprendimą (שביעית šviit ir שמיטה šmita – tai šabatinių metų pavadinimai). שמיטה metų statusas glaudžiai susijęs su „jubiliejinių metų“ statusu, apie ką yra kalbama 25 Vajikra skyriuje. „Jubiliejiniai metai“ – tai kiekvieni penkiasdešimti metai, kai visi žemės sklypai, parduoti per tą penkiasdešimtmetį, grįžta jų buvusiems šeimininkams, kai vergai išeina į laisvę, kai sustabdomas bet koks žemės apdirbimas ir jos derlius skaitomas derliumi, neturinčiu šeimininko, panašiai, kaip שביעית metais. Tačiau „jubiliejinių metų“ įstatymas vykdomas tik tada, kai visa tauta gyvena savo žemėje: „Ir paskelbsi laisvę visiems tavo šalies gyventojams“. Nuo to laiko, kai 10 Izraelio giminių buvo ištremtos (I-os Šventyklos laikais) ir iki šiol dar visi judėjai negyvena Izraelio šalies teritorijoje - nuo to laiko „jubiliejinių metų“ įstatymai negalioja. Pagal Toros įstatymus, mūsų laikais שביעית įstatymai taip pat neturėtų būti vykdomi, bet išminčiai pasirūpino, kad šitie įstatymai nebūtų užmiršti ir nustatė jų vykdymą (tik שביעית, bet ne „jubiliejinius metus“).

Todėl negalima nepaisyti שביעית įstatymų, nors su jų vykdymu yra susiję daug sunkumų ir materialinių nuostolių. Daugelis žemdirbių Izraelyje vykdo viską, kas susiję su שביעית metais, o vietoje darbų, kurie tais metais nevykdomi, jie susiranda kitų...

Tie žemdirbiai, kurie tų įstatymų laikosi ne taip griežtai, remiasi taip vadinamu התר מכירה (kuris paskutinėse kartose tapo ginčų objektu tarp Toros autoritetų): שביעית metų išvakarėse žemė parduodama ne judėjams ir tokiu būdu žemdirbys tais metais dirba tarsi ne savo žemę. Tačiau tai nėra pakankama, kad tokiu būdu taptų leistinos visos žemės darbų rūšys arba kad būtų galima neribotai naudoti tų metų derlių.

Idėjinė שביעית priedermės prasmė visiškai aiški – tai socialinis dekretas, mažiausiai kartą per septynerius metus diegiantis visuotinės lygybės idėją. Įsivaizduokime: kartą per septynerius metus visi tampa lygūs – nėra „dovanų vargšams“, nėra Aukojimų ir dešimtinių, nėra nei tų, kurie teikia socialinę pagalbą, nei tų, kurie ją priima – visi turi vienodas teises į tai, kas auga žemėje.

Žemei šie metai dovanoja ramybę, laisvę ir klestėjimą, juk žemės negali naudoti be galo, jai irgi reikia kartais ilsėtis ir kaupti jėgas sekantiems metams. Ir dar – שביעית metai duoda žemdirbiui galimybę užsiimti kita veikla – dvasine, duoti peno savo sielai. Panašiai, kaip Šabato metu žmogus atsiskiria nuo materialaus pasaulio, fizinio darbo, ir dvasiškai atsinaujina ateinančiai šešių darbo dienų savaitei, taip ir su שביעית – žmogui duodami vieneri metai, kad pakiltų į naują dvasinį lygį.