Pilnas Halelis ir Toros skaitymas
Kiekvieną Chanukos dieną,
rytinėje maldoje, po „Šmone-esre“, skaitomas pilnas „Halelis“. Prieš jį
ir po jo yra pasakomi palaiminimai. O pačioje „Šmone-esre“ yra skaitoma
„Al anisim“ - padėkos malda, charakterizuojanti šią šventę.
Kiekvieną
Chanukos dieną sinagogoje yra skaitoma Tora. Tam pakviečiami trys
žmonės ir skaitoma ištrauka, kuri kalba apie Miškano (Susirinkimo
Pastogės) pašventinimą ir tarnystės jame Kūrėjui pradžią. Šitam tikslui
12-os Izraelio giminių vadai paaukojo ypatingas aukas ir kiekvieną iš
aštuonių dienų yra skaitoma tam tikra ištrauka, kurioje išvardinamos
šios aukos.
Paskutinę dieną skaitoma dalis, prasidedanti žodžiais
„Aštuntą dieną“ ir skaitoma iki pat šios dalies pabaigos (iš knygos
Bemidbar). Tada yra pridedama dar keletas eilučių (iš kitos šios knygos
dalies), kuriose kalbama apie tai, kaip vyriausiasis šventikas Aharonas
uždegdavo Menorą Susirinkimo Pastogėje. Šis pasakojimas susijęs su
Chanukos įvykiais - juk Chašmoniečiai buvo šventikai, tai yra
tiesioginiai Aharono palikuonys, jie pašventino Šventyklą ir vėl pradėjo
degti Šventyklos Menorą. Šiame įvykyje galima pamatyti istorinio ciklo,
prasidėjusio Susirinkimo Pastogės pašventinimu, užbaigimą.
Chanukos
Šabato metu yra imami du Toros ritiniai (o jei jis sutampa su teveto
mėnesio roš-chodeš - tai trys). Iš pirmojo ritinio yra skaitomas tas
skyrius, kurį priklauso skaityti šį Šabatą, iš antrojo - „maftiras“, šią
dieną atitinkanti ištrauka iš Chanukos Toros skaitymo.
Paprastai šį
Šabatą „haftara“ neskaitoma, o jei Chanukos Šabatas sutampa su
roš-chodeš, tai ir ta „haftara“, kuri visada skaitoma esant tokioms
aplinkybėms, taip pat yra neskaitoma. Chanukos Šabatui yra speciali
„haftara“, iš pranašo Zacharijo knygos. Nors bendra taisyklė sako, kad
jeigu reikia rinktis tarp kažko pastovaus ir kažko nedažno - pastovus
yra svarbesnis, tai šiuo atveju yra atvirkščiai - dėl didelio stebuklo
garsinimo. Jei pirma Chanukos diena yra per Šabatą, tai ir paskutinė bus
per Šabatą. Aštunta Chanukos diena vadinasi „Zot Chanuka“ („Tai -
aukuro pašventinimas“) - pagal pirmus Toros ištraukos, kuri skaitoma tą
dieną, žodžius.
Taip pat ir antrajam Chanukos Šabatui yra ypatinga
„haftara“: ištrauka iš pirmos Malachim knygos, kuri pasakoja apie
Šventyklos pastatymą Karaliaus Šlomo laikais.
„Dmei Chanuka“
Be įstatymų, kaip reikia sutikti Chanuką, yra daug papročių, susijusių su šia švente. Paplitęs, pavyzdžiui, paprotys valgyti per Chanuką spurgas arba blynus, keptus augaliniame aliejuje. Šis paprotys primena apie tai, kad Chanukos stebuklas susijęs būtent su aliejaus ąsočiu. Tam, kad ir vaikai pajustų šventinę Chanukos atmosferą, priimta jiems tomis dienomis dovanoti „dmei Chanuka“ - pinigus, kuriuos jie gali naudoti savo nuožiūra. Taip pat priimta vaikus iš užsiėmimų išleisti namo anksčiau nei įprasta. Per Chanuką vaikai žaidžia ypatingus žaidimus. Pats žinomiausias - žaidimas Chanukos sukučiu, סביבון svivon. Jis daromas kaip kubas, ant kurio keturių šonų užrašytos raidės נ, ד, ה, ir פ: pirmos žodžių נס גדול היה פה raidės („didelis stebuklas įvyko čia“). Ne Izraelyje vietoje raidės פ rašoma raidė ש ir tokiu būdu yra padaroma abreviatūra נס גדול היה שם („didelis stebuklas įvyko ten“, - .t.y. ne Izraelyje).Chanukos periodu leidžiama dirbti, tačiau tomis dienomis patariama ilsėtis, ir labai daug kas išnaudoja šį laiką aplankant vietas, suijusias su Chanukos įvykiais (pvz.: Modiną).