• חִדְלוּ לָכֶם מִן הָאָדָם, אֲשֶׁר נְשָׁמָה בְּאַפּוֹ: כִּי בַמֶּה נֶחְשָׁב, הוּא. זוהר, תצוה, חדלו לכם מן האדם אשר נשמה באפו Pasitraukite nuo žmogaus, kurio siela pyktyje, nes į ką jis panašus. (Ješaja 2 – 22), (Zohar „Pasitraukite nuo žmogaus, kurio siela pyktyje“)

Praktinė Halacha (Įstatymai) 

“Saugok Šabato dieną”

I. M. Lav

Kodėl negalima jungti šviesos per Šabatą?

 Dažnai klausiama: kodėl Šabato metu negalima jungti šviesos? Juk tai veiksmas, niekaip nesusijęs su jokiomis fizinėmis pastangomis? Kažkada iš tiesų reikėjo nemažai padirbėti tam, kad išskelti kibirkštį trenkiant akmeniu į akmenį, - tačiau dabar mums tereikia viso labo tik paspausti jungiklį?! Kodėl negalima per Šabatą išskleisti skėčio? Kodėl per Šabatą negalima žaisti futbolo? Štai atsakymas į šiuos klausimus: faktiškai šie ir visi analogiški veiksmai neatsiejamai susiję su kuriuo nors iš „darbų tėvų“, apie kuriuos buvo pasakyta aukščiau. Pavyzdžiui, elektros lemputės įjungimas priskiriamas kategorijai darbų, susijusių su draudimu degti ugnį per Šabatą; skėčio išskleidimas – su draudimu statyti palapinę; žaisti futbolą – su draudimu vagoti vagas žemėje (darbu, susijusiu su „darbų tėvu“ arimu), ir t.t. Iš principo, yra išsamūs atsakymai į visus šiuos ir panašius klausimus. Pirmiausiai reikia išsiaiškinti, ką gi būtent Tora draudžia daryti per Šabatą. Ir čia mes randame, kad hebrajų kalboje sąvokai „darbas“ nusakyti yra du skirtingi žodžiai: עבודה avoda ir מלאכה mlecha. Pabandykite rasti Tanache draudimą atlikti per Šabatą darbą-עבודה! Tokio draudimo nėra. עבודה per Šabatą visiškai neuždrausta. O kas gi uždrausta? מלאכה. Kaip sako Tora: „O septinta diena – Šabatas Kūrėjo, tavo Dievo garbei, nedirbk jo metu jokio darbo [מלאכה!]”. Koks gi skirtumas tarp מלאכה ir עבודה   ?עבודה – tai darbas, susijęs su tam tikromis fizinėmis pastangomis. מלאכה – tai kūryba, minties rezultatas ir kuriančiojo vaizduotė. Todėl niekada žodis עבודה nenaudojamas „protiniam darbui”  –  מלאכת מחשבת – pažymėti. Nagingo siuvėjo ar sumanaus juvelyro nevadina בעל עבודה, jis –  בעל  מלאכה. Tad Tora uždraudė per Šabatą darbą-מלאכה (kūrybinį darbą) – kaip priminimą apie pasaulio Sukūrimą ir liudijimą to, kad visas pasaulis – ir žemė, ir dangus – Kūrėjo rankose. Juk septintą dieną Kūrėjas nutraukė toli gražu ne fizinį darbą, juk „dešimčia pasakymų sukurtas pasaulis” – ir visai ne fizinėmis pastangomis, ne darbu-עבודה!„...ir užbaigė Kūrėjas septintąją dieną Savo darbą, kurį sukūrė, ir nutraukė Kūrėjas septintą dieną visą Savo darbą, kurį sukūrė; ir palaimino Kūrėjas septintąją dieną, ir pašventino ją – nes tada nutraukė Kūrėjas visą darbą, kurį Jis Pats Sau sukūrė“. Pasaulio sukūrimas per 6 dienas – tai kūrybinis darbas: „Tegul bus šviesa!“, „Tegul bus dangaus skliautas!“; tai jau sukurtų kūrinių potencialo pasireiškimas: „Tegul suželdina žemė!..“, „Tegul suknibžda vanduo!..“, „...ir paukščiai telekia“. Štai kokį darbą nutraukė Kūrėjas septintąją dieną, ir štai nuo kokios rūšies darbų Jis prisako žmogui šalintis per Šabatą! Draudimas degti ugnį išplaukia visai ne iš būtinybės trenkti akmeniu į akmenį – uždrausta tai todėl, kad kibirkšties išgavimas neįmanomas be kūrybinės minties pasireiškimo. Paprasčiausiu jungiklio paspaudimu priverčiame veikti sudėtingiausią reiškinį, elektros srovę, ir naudojame jį šviesai ir šilumai gauti. Chazon-Iš, vienas iš žinomiausių šiuolaikinių Toros įstatymų kodifikuotojų, teigia, kad elektros jungimas Šabato metu uždraustas todėl, kad tai – „darbų tėvo“ statybos „vaikas“, visiškai netekęs bet kokio ryšio su fiziniu darbu, bet uždraustas todėl, kad tai – kūrybinis darbas.

Visa, kas pasakyta, susiję ne tik su šviesos įjungimo ar išjungimo klausimu, bet ir su visomis problemomis, liečiančiomis bet kurio iš daugybės mechanizmų, pripildančių mūsų pasaulį, įjungimą. Jei, pavyzdžiui, žmogus savo namuose per Šabatą švenčia „bar-micvą“ ir jam neužtenka kėdžių, kad pasodintų visus svečius, jam leidžiama atsinešti reikalingus suoliukus – nors šis darbas fiziškai gana sunkus. Iš kitos pusės – viso labo tik brūkštelėti degtuku tam, kad uždegti cigaretę – kategoriškai draudžiama. Atrodytų, kad čia nėra jokios logikos. Tačiau priešingai: suoliukų tampyme nėra nieko iš darbo-מלאכה, ir Halacha leidžia juos nešioti, jei iškilo būtinybė. O tuo tarpu degtuko uždegime yra kūrybos elementas – tai sukūrimas mūsų pasaulyje to, ko anksčiau nebuvo, ir todėl tai per Šabatą uždrausta.