Ketvirtasis iš Dešimties įsakymų skelbia: “Saugok Šabato dieną, kad ją pašventintum”.
Priminsime, kas buvo pasakyta skyriaus apie Šabatą pradžioje: šis įstatymas išreiškia draudimą daryti bet ką, kas nesuderinama su Šabato šventumu.
Iš karto kyla klausimai: kas tai yra “ Šabato sulaužymas”? Kokios darbo rūšys laikomos “Šabato sulaužymu”?
Pabandysime šiame skyriuje trumpai atsakyti į šiuos ir panašius
klausimus. Trumpai – todėl, kad įstatymai apie Šabatą ypatingai gausūs
ir įvairūs, ir jiems aprašyti prireiktų atskiros knygos.
“Darbų tėvai” ir jų “palikuonys”
Mišnos traktato Šabat 7-jame skyriuje išvardinamos 39 pagrindinės darbų rūšys, uždraustos per Šabatą. Jos vaizdžiai vadinamos “darbų tėvai”, kurių kiekvienas turi gausius “palikuonis” – tai yra išvestines jų rūšis.
Vilniaus
Gaonas rašė, kad kiekvienas iš 39 “darbų tėvų” turi 39 “vaikus” – tokiu
būdu jų viso yra 1521 (39×39). Jei prie jų pridėsime pačius “tėvus”,
tai yra, visus darbus, uždraustus per Šabatą, gausime 1560. Tačiau tai
tik tie darbai, kurie uždrausti pagal Toros įstatymą, - prie jų dar
reikia pridėti tuos, kurie uždrausti judėjų išminčių ir vadinasi
“ramybės trikdymu”.
Kaip buvo nustatyti 39 ”darbų tėvai”
Darbo
rūšių, kurios uždraustos per Šabatą nustatymo šaltinis – Miškano,
kilnojamos šventyklos, lydėjusios judėjus dykumoje po išėjimo iš Egipto,
statyba. Užuomina į Miškano statybos ryšį su Šabato laikymusi
keletą kartų pasikartoja knygoje Šmot. Pavyzdžiui, 31-ame skyriuje,
išvardinančiame Miškano reikmenis, pasakyta: “Tačiau Mano Šabatus
saugokite, nes tai – ženklas tarp Manęs ir jūsų kartų, kad žinotumėte,
jog Aš – Kūrėjas, pašventinantis jus… Šešias dienas bus dirbamas darbas,
o septintą dieną – Šabatas, visiško poilsio diena, pašvęsta vien tik
Kūrėjui; kiekvienas, kas Šabato dieną dirbs, bus atiduotas mirčiai”.
Tuo
būdu Tora nurodo, kad nežiūrint Miškano statymo darbo svarbos, tuo
darbu užsiimti reikia tik šešias dienas per savaitę. Visos darbo rūšys,
reikalingos Miškano pastatymui, per Šabatą yra uždraustos.
Ir dar
vieną pavyzdį mes randame knygoje Šmot. Trisdešimt penktame skyriuje,
taip pat liečiančiame Miškano statybą, pasakyta: “Šešias dienas gali
vykti darbas, septintoji diena - šventa – Šabatas – pilno poilsio diena,
pašvęsta tik Kūrėjui; kiekvienas, kuris tą dieną dirbs, bus atiduotas
mirčiai. Nekurkite ugnies Šabato dieną – kur jūs begyventumėte”.
Visos
šios citatos nurodo į gilų vidinį ryšį tarp Miškano statybos ir Šabato
įstatymų. Visi darbai, būtini Miškano statybai, jo reikmenų gamybai bei
jų paruošimui tarnystei Kūrėjui, uždrausti per Šabatą. Ir tų darbų – 39.
Tarp
jų yra 11 rūšių darbų, būtinų duonos pagaminimui (tai yra tos duonos,
kuri buvo padėta Šventykloje ant auksinio stalo): arimas, sėja, pjūtis,
pėdų rišimas, malimas ir t.t. iki pat duonos kepimo.
13 darbų rūšių susiję su drabužių gamyba (kohenų
drabužių, o taip pat medžiaginių Miškano dalių – užuolaidų, stogo ir
t.t.): avių kirpimas, vilnos šukavimas, balinimas, ir t.t. iki pat
medžiagos kirpimo ir siuvimo.
9 darbai būtini tam, kad galima būtų rašyti
(Miškaną išardydavo kiekvieną kartą, kai traukdavo į kelią ir vėl
surinkdavo sekančioje stotyje; tam, kad palengvinti darbą, visos sijos
ir Miškano dalys buvo pažymimos numeriais): medžioklė, elnio odos
išdirbimas ir pergamento padarymas, odos nulupimas nuo skerdienos, odos
išdirbimas… iki pat rašymo ir parašyto nutrynimo (tam, kad užrašyti
vėl).
2 statybų darbai: statymas ir pastatyto sugriovimas (tam, kad pastatyti geriau).
2 darbai susiję su ugnimi: ugnies kūrimas ir jos gesinimas.
38-tas “darbų tėvas” vadinasi “smūgis plaktuku”. Tai bet kurio darbo užbaigimas, išbaigtumo pagamintam dirbiniui suteikimas.
O paskutinis, 39-tas “darbų tėvas”
– tai daikto išnešimas ir pernešimas iš asmeninės valdos į visuomeninę
ir atvirkščiai, o taip pat draudimas nešti ką nors visuomeninėje valdoje
toliau, nei keturias uolektis.