kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • והמשכלים יזהרו כזהר הרקיע ומצדיקי הרבים ככוכבים לעולם ועד. דניאל יב' – ג'. זוהר, נשא, רעיא מהימנא, הסוטה Ir protingi švytės, kaip (זוהר Zohar) švytėjimas dangaus skliaute, o pateisinantys daugumą, per amžius. (Danielis 12 – 3)

Praktinė Halacha (Įstatymai) 

„Kadiš“

I. M. Lav

 
 
 

Uždaryti užduotį

„Kadiš jatom”

Žmogus privalo tarnauti savo Kūrėjui, vykdydamas visus Jo paliepimus ir šventindamas Jo vardą pasaulyje. Reiškia, kad kai judėjas miršta, tų, žmonių, kurie tiki į vienintelį Kūrėją ir kurie realizuoja gyvenime Jo žodžius, tarpe atsiranda spraga. Tačiau, kai sūnus ar kitas velionio giminaitis užima jo vietą ir tęsia jo darbą šiame pasaulyje, mirusiojo siela iš to gauna didelę naudą. Tame ir glūdi prasmė to, kad velionio sūnus sako „Kadiš jatom” – „Našlaičio kadišą”. Jei mirusysis (ar mirusioji) neturi sūnaus, „Kadiš jatom” sako jų brolis. Tėvas sako „Kadiš jatom”, jei mirė jo sūnus, vyras – jei mirė žmona. „Kadiš jatom” priimta melstis 11 mėnesių nuo laidotuvių visų trijų kasdienių bendruomenės maldų metu (apie gedinčiojo elgesio smulkmenas žr. toliau).

„Kadiš jatom” labai mažai skiriasi nuo „Pilno kadišo“: jame tik nėra frazės: „Tegul bus priimtos maldos ir prašymai...“, kurią sakyti gali tik chazanas.

Be šio „Kadišo” gedintysis taip pat meldžiasi „Kadiš derabanan” (žr. toliau) du kartus maldos „Šacharit” metu: pradžioje, po žodžių „Rabi Išmael sako…”, ir gale, po maldos „Nėra nieko, kas prilygtų mūsų Kūrėjui”.


„Kadiš derabanan”

Šis „Kadišas” sakomas pabaigus mokytis ką nors iš žodinės Toros, pavyzdžiui, Mišnos dalis, ištraukas iš Babilono [1] arba Jeruzalės [2] Talmudo. Išskirtinis šio „Kadišo“ ženklas – papildoma malda už gerovę tų, kas mokosi Toros:

„Izraeliui, ir išminčiams, jų mokiniams, ir jų mokinių mokiniams, ir visiems, besimokantiems Toros – ir čia, ir bet kurioje kitoje vietoje, - tegul bus dovanota jų dangaus Tėvo – ir jiems, ir jums – tvirta taika, didi pagarba, ir meilė, ir malonė, ir ilgaamžiškumas, ir gausa, ir išgelbėjimas, ir pasakysime: amen!“

Jei šis „Kadišas“ sakomas Izraelio Žemėje, tai vietoje „ir čia, ir bet kurioje kitoje vietoje“ sako: „ir čia, šioje šventoje vietoje, ir bet kurioje kitoje vietoje“.


[1] Babilono Talmudas (Talmud bavli) - žodinės Toros sąvadas, prie kurio sudarymo dirbo septynios Babilono amorajų kartos. Galutinė jo redakcija priklauso ravui Aši. O jo mokinys, amorajus Ravina, suteikė Babilono Talmudui galutinę formą, atlikęs kai kuriuos svarbius papildymus. Pagal tradiciją, Babilono Talmudas pirmą kartą buvo parašytas V a. m. e. pabaigoje.

[2] Jeruzalės Talmudas (Talmud Jerušalajim) - žodinės Toros sąvadas, sudarytas Izraelio žemėje. Mus pasiekė, matyt, ne pilname pavidale: dalis traktatų dingo praėjusiais šimtmečiais. Žiaurūs judėjų persekiojimai IV m. e. a. viduryje neleido parengti ir galutinai paruošti Jeruzalės Talmudo, todėl jame trūksta reikalingos išdėstymo tvarkos ir sekos. Sunkios sąlygos, kuriomis jis buvo kuriamas, lėmė tai, kad didelę dalį vietos jame užima Agada. Jeruzalės talmude yra 39 traktatai; jo kalba – aramėjų kalbos tarmė, kuria kalbėjo to meto Galilėjoje.