• הא לחמא עניא די אכלו אבהתנא בארעא דמצרים. כל דכפין ייתי ויכול, כל דצריך ייתי ויפסח. השתא הכא, לשנה הבאה בארעא דישראל. השתא עבדי, לשנה הבאה בני חורין. הגדה של פסח Štai vargo duona, kurią valgė mano tėvai Egipto žemėje. Kiekvienas norintis gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis atlikti Pesachą (Peršokimą), gali ateiti ir atlikti. Šiandien – čia, rytoj – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, rytoj – laisvi. (Pesacho Hagada)
• !חג פסח כשר ושמח Linksmo ir košerinio Pesacho!

Praktinė Halacha (Įstatymai) 

Jom-Kipur

I. M. Lav

 Šventosios dienos išvakarės

Jom-Kipuro išvakarėse nėra sakoma „Tachanunas“ ir „Avinu, malcheinu“ ir skaitomi tik kai kurie „Slichot“, nes tą dieną yra jaučiamas džiaugsmas, sumišęs su baime: džiaugsmas dėl nuodėmių atleidimo galimybės šią Teismo dieną.
Daug ir skaniai valgyti šią dieną – priedermė. Sako išminčiai, kad tam, kas gausiai valgo ir geria Jom-Kipuro išvakarėse (tai yra 9 mėnesio tišrei dieną), tai užskaitoma taip, lyg tai jis būtų pasninkavęs dvi dienas (9 ir 10 tišrei). Toroje parašyta: „Ir apribokite savo sielas... devintą šio mėnesio dieną“. Neaišku: kodėl devintą dieną - juk Jom-Kipuro pasninkas išpuola dešimtąją tišrei dieną? Tačiau reikalas tame, kad pasiruošimas Jom-Kipuro pasninkui yra neatskiriama paties pasninko dalis.
Per Jom-Kipurą priimta rengtis baltai, kas simbolizuoja apsivalymą. Pranašo pasakyta: Jei bus jūsų nuodėmės tamsiai raudonos – išbalinsiu kaip sniegą, jei paraudonuos, kaip purpuras –  padarysiu, kaip baltą vilną. (Ješaja 1 – 18).
Jei Roš-Hašana išvakarėse dėl kokių nors priežasčių nebuvo atliktas „išsilavinimas nuo įžadų“, tai daroma Jom-Kipuro išvakarėse.

„Mincha“ Jom-Kipuro išvakarėse

„Mincha“ šią dieną priimta melstis anksti – iš karto po pusiaudienio, kad po maldos, kol dar saulė aukštai, pabaigti paskutinę dienos trapezą, aseuda amafseket. Šios „Minchos“ „Šmone esre“ – tai įprasta kasdieninė „Šmone esre“, vienok prie tos jos dalies, kurią visa bendruomenė sako pašnibždomis, reikia prijungti וידוי „Vidui“ („išpažintis“) – pačios atgailos esmės išraišką.
Jom-Kipuro metu „Vidui“sakoma 10 kartų: du kartus per „Maarivą“, du kartus per „Šacharitą“, du kartus per „Musafą“, du kartus per „Mincha“, vieną kartą per „Neila“ – ir dar vieną kartą per „Mincha“ Jom-Kipuro išvakarėse.

Šią dieną priimta aukoti labdarai daugiau pinigų, nei įprasta.

Po „Minchos“ pasineriama į „mikve“, apsirengiama šventiniais drabužiais ir pradedama aseuda amafseket. Pažodinis šio pavadinimo vertimas – „atskirianti trapeza“: jis atskiria laiką, kada leidžiama valgyti nuo pasninko laiko. Jos metu rekomenduojama valgyti lengvą, greitai virškinamą maistą.
Aseuda amafseket reikia pabaigti vėliausiai pusė valandos iki saulės laidos. Nes dar reikia suspėti perskaityti „Tyrą maldą“ ir „Kol nidrei“, kurios skaitomos prieš saulei leidžiantis! Prieš pradedant šių maldų skaitymą, kiekvienam reikia susimąstyti: ar aš iš tiesų paprašiau atleidimo visų, kuriuos įžeidžiau? Ar pašalinau visus nesusipratimus? Užglaisčiau visas nuoskaudas, kurias padariau? 

„Tyra malda“ – širdingas, intymus pokalbis su Kūrėju apie tai, kas nutiko mums praeityje, apie tai, kad jis mus pasirinko, apie atlygį ir bausmę... O jos pabaigoje – vilties dėl geros ateities išreiškimas: „O Tu juk sutvėrei žmogų tam, kad galiausiai duoti jam gėrį, ir sukūrei jo sieloje du potraukius, potraukį gėriui ir potraukį blogiui – kad būtų jam pasirinkimo laisvė tarp gėrio ir blogio, kad atlyginti jam už gerą pasirinkimą, nes taip liepė Tavo išmintis, taip parašyta Toroje: „Žiūrėk, aš dedu priešais tave šiandien gyvenimą ir gerumą, mirtį ir blogį – taigi rinkis gyvenimą!“ Ir štai aš, mano Dieve, nesiklausiau Tavęs ir ėjau paskui savo blogus potraukius, pagal savo širdį, aš paniekinau gėrį ir išsirinkau blogį. Aš ne tik neištyrinau savęs – bet suteršiau save...“ Ir dar: „Savo didžiu maloningumu Tu davei mums vieną dieną metuose, didžią ir šventą dieną, šį Jom-Kipurą, mūsų gerovei, kad mes grįžtume pas Tave, kad išpirkti visus mūsų prasižengimus ir išvalyti mus nuo mūsų nešvarumo...“
Pabaigus šią maldą yra prašoma: „Švarią širdį duok man, o Viešpatie, ir ištikimybės dvasią atnaujink manyje!“

Su šia viltimi pradedama „Kol nidrei“. Ši malda kalba apie tai, kad jei kas nors išreikš žodžiu ar savo darbais padarys ką nors, kas nesuderinama su judaizmo pasaulėžiūra, visi turi žinoti, kad tai neatitinka jo tikrųjų paskatų, kad tai tik dėl vaizdo, kad tai padaryta dėl spaudimo iš išorės – visuomeninio ar kokio kito. Tačiau žmogaus siela pilnai atsidavusi Kūrėjui ir Jo Torai – kad jis prieš savo valią turi veidmainiauti spaudžiamas aplinkybių...

Svarbu atminti: svarbiausia per Jom-Kipurą – sutvarkyti savo santykius su kitais žmonėmis, nustatyti gerus santykius su bendruomene. Jom-Kipur – tai geros valios diena, išperkanti žmogaus nuodėmes prieš Kūrėją, vienok nuodėmes, padarytas prieš kitus žmones, Jom-Kipuras išperka tik su viena sąlyga: jei skriaudėjas sugebės gauti atleidimą iš nuskriaustojo. Pasakyta Toroje: „Nes šią dieną būsite jūs išpirkti, būsite jūs apvalyti nuo visų jūsų nuodėmių prieš Kūrėją“ – tai yra, atgailos pakanka tik išpirkimui tų nuodėmių, kurios yra „prieš Kūrėją“, tačiau išpirkimui nuodėmių, padarytų kito žmogaus atžvilgiu, neužtenka vienos tik atgailos. Jas dera ištaisyti veiksmais.
Priimta, kad prieš eidamas į sinagogą, šeimos galva palaimina visus vaikus: kiekvieną atskirai, dėdamas dešinę ranką ant jo galvos ir sakydamas tą palaiminimą, kuriuo laimina liaudį kohenai, ir pridurdamas: „Te padarys tave Dievas panašų į Efraimą ir Menaše... Ir duos tau Valdovas gausą, palaiminimą ir sėkmę visuose tavo užsiėmimuose, ir užrašys, ir sutvirtins šį užrašą antspaudu geram ir ilgam gyvenimui tarp visų teisiųjų, visos Izraelio tautos tarpe – „amen! “

Per Jom–Kipurą uždrausta: valgymas ir gėrimas, prausimasis, tepimasis aliejais ir kremais, odinės avalynės nešiojimas ir intymūs santykiai. Odinės avalynės nesiauna todėl, kad jinai primena apie bendrą nevalingą nuodėmę: užmušimą ir kančių sukėlimą gyvūnams, iš kurių odos ši avalynė padaryta. Vietoje odinės galima autis guminę ar medžiaginę avalynę.

Prieš ateinant Jom-Kipurui, be žvakių, kurios uždegamos per Šabatą ir šventes, priimta namuose ir sinagogoje uždegti dar ypatingą žvakę, ner nešama, kuri dega ištisą parą. Jos šviesa turi priminti šeimos nariams, gulantiems miegoti, apie tai, kad ši naktis – Jom-Kipuro naktis.