• הא לחמא עניא די אכלו אבהתנא בארעא דמצרים. כל דכפין ייתי ויכול, כל דצריך ייתי ויפסח. השתא הכא, לשנה הבאה בארעא דישראל. השתא עבדי, לשנה הבאה בני חורין. הגדה של פסח Štai vargo duona, kurią valgė mano tėvai Egipto žemėje. Kiekvienas norintis gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis atlikti Pesachą (Peršokimą), gali ateiti ir atlikti. Šiandien – čia, rytoj – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, rytoj – laisvi. (Pesacho Hagada)
• !חג פסח כשר ושמח Linksmo ir košerinio Pesacho!

Praktinė Halacha (Įstatymai) 

Malda „Šacharit“

I. M. Lav

Apsigaubus „talitu ir užsirišus „tfiliną“, pradedama malda „Šacharit“. Pirmas didelis „siduro“ skyrius, kuris yra perskaitomas - tai „Akeidat Icchak“, 22 knygos Berešit dalis, pasakojanti apie tai, kaip Kūrėjas liepė Abrahamui atnešti ir paaukoti Jam savo sūnų Icchaką.

Šios istorijos įtraukimas į „sidurą“ turi keletą tikslų:

1. Pažadinti širdyse tokį pat besąlyginį pasiruošimą vykdyti Kūrėjo valią, kurį parodė Abrahamas, pasiruošęs paaukoti savo sūnų Icchaką. Judėjas - tai ištikimas Kūrėjo karys, greitai ir tiksliai vykdantis Kariuomenės vado įsakymus, pasiruošęs bet kuriuo metu vykdyti Toros priedermę „Ir mylėk savo Kūrėją visa savo siela“ - tai yra, kaip sako Mišna, pasiruošęs net atiduoti Jam savo sielą.

2. Kad kiekvieną dieną vėl nuskambėtų angelo kreipimasis į Abrahamą: „Neliesk savo sūnaus ir nieko jam nedaryk“ - kaip ženklas to, kad Kūrėjas nori ne žmogiškų aukų ir kraujo praliejimo, bet taikos.

3. Kad pažadinti Kūrėjo gailestingumą mums ir mūsų maldai, primenant protėvių nuopelnus, kaip sakoma maldoje, kuri užbaigia „Akeidat Icchak“ skaitymą: „Pasaulio valdove! Taip pat kaip Abrahamas, mūsų tėvas, nugalėjo savyje gailestį savo vieninteliam sūnui, kad iš visos širdies įvykdyti Tavo valią, - tegul įveikia Tavo gailestingumas Tavo pyktį mums, ir tegul įsigali Tavo gailestingumas virš Tavo griežtumo, ir būk mums, Kūrėjau visagali, mylintis ir užjaučiantis...“.

Po to yra skaitomas pirmas maldos „Šma“ („Klausyk, Izraeli“) skirsnis. Daroma tai atkreipiant dėmesį į tai, kad jeigu malda „Šacharit“ užsitęs per ilgai, „Šma“ nebus perskaityta tinkamu laiku, tai yra pirmąją šviesiojo paros laiko ketvirtį (pavyzdžiui, jei jo trukmė 12 valandų, tai „Šma“ skaitymo priedermė turi būti atlikta per pirmąsias tris dienos valandas). Aišku, vasarą, kada anksti švinta, „Šma“ skaitymo laikas baigiasi anksčiau, nei žiemą, kada saulė pakyla vėliau.

Po šio trumpo „Šma“ varianto yra skaitomos ištraukos apie aukojimus Šventykloje. Ypatingas dėmesys skiriamas rytiniam aukojimui „tamid“ – tai kasdienis aukojimas už visą judėjų tautą, nuo kurio prasidėdavo patarnavimai Šventykloje, o po to minimi kiti aukojimai, kurie tam tikra tvarka buvo aukojami Šventykloje dienos bėgyje. Apie tai kalba Talmudo ištrauka, išvardijanti aukojimų tvarką amorajaus [1] Abaje [2] pasakojime.

[1] Amorajai (aram. „vertėjai“, „aiškintojai“) – Toros išminčiai, gyvenę periode nuo Mišnos sukūrimo iki Talmudo užbaigimo. Jie aiškino tanajų žodžius, įamžintus Mišnoje ir Baraitoje ir pateikė juos Izraelio tautai. Žinomi beveik 3000 amorajų vardai; pirmi iš jų – Rav ir Šmuel, paskutiniai – ravas Aši ir Ravina, Babilono Talmudo redaktoriai.

[2] Abaje – vienas žymiausių Babilono Talmudo amorajų. Jis ir jo draugas, taip pat besimokantis Toros, Rava, žymiai įtakojo Babilono Talmudą. Nežiūrint į silpną sveikatą ir materialinius sunkumus, Abaje niekada nepaliko Toros mokymo ir galų gale buvo paskirtas vienos žinomiausių Babilono ješivų Pumbeditos mieste vadovu. Būdamas idealių charakterio bruožų, Abaje sugebėjo nukreipti visą savo gyvenimą nenutrūkstančiam tarnavimui Kūrėjui.