• הא לחמא עניא די אכלו אבהתנא בארעא דמצרים. כל דכפין ייתי ויכול, כל דצריך ייתי ויפסח. השתא הכא, לשנה הבאה בארעא דישראל. השתא עבדי, לשנה הבאה בני חורין. הגדה של פסח Štai vargo duona, kurią valgė mano tėvai Egipto žemėje. Kiekvienas norintis gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis atlikti Pesachą (Peršokimą), gali ateiti ir atlikti. Šiandien – čia, rytoj – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, rytoj – laisvi. (Pesacho Hagada)
• !חג פסח כשר ושמח Linksmo ir košerinio Pesacho!

Praktinė Halacha (Įstatymai) 

Šabat šuva

I. M. Lav

Šabatas tarp Roš-Ašana ir Jom-Kipur vadinasi Šabat šuva – pagal pirmąjį „haftaros“, kuri skaitoma šią dieną, žodį: „Sugrįžk, Izraeli, [Šuva, Israel...] pas Kūrėją, tavo Dievą, nes suklupai tu savo nuodėmėse“. Šis Šabatas taip pat vadinamas Šabat Tšuva - „Atgailos Šabatas“ – todėl, kad jis išpuola per Dešimt atgailos dienų.

Priimta, kad bendruomenės rabinas šį Šabatą pasisako sinagogoje, kviesdamas žmones atgailai.

Tšuva, „sugrįžimas-atgaila“, apjungia tris momentus: nuodėmės pripažinimą, atgailą, ir atsižadėjimą nuo jos; išpažintį ir sprendimo priėmimą ateičiai.

Pirmiausiai reikia pripažinti, kad esi nuodėmingas. Jokiu būdu negalima savęs apgaudinėti – kaip pasakyta pranašo Jermejahu knygoje (2:35) Kūrėjo, besikreipiančio į Izraelio bendruomenę vardu: „Tu sakai: aš – švari, nes nusisuko Jo pyktis nuo manęs! Tai štai aš teisiuosi su tavimi už tai, kad tu sakai: aš nenusidėjau!“

Mes turime gailėtis dėl to, ką padarėme ir atsižadėti nuo šito. Ir taip pat būtina dar išpažinti padarytas nuodėmes prieš Kūrėją, nes išpažintis – tai vienas iš Toros priesakų.

Tam, kad padaryti atgailą pilnai, reikia dar prisiimti įsipareigojimus ateičiai: niekada daugiau nekartoti blogų poelgių. Jėgą, būtiną tšuva – atgailai ir padarytų nuodėmių ištaisymui – davė mums, Savo didžia malone, Pats Kūrėjas, „mokantis nusidėjėlius teisingo kelio“ – leidžiantis jiems atversti naują, švarų savo gyvenimo puslapį.