• הִנֵּה עֵין יְהוָה, אֶל יְרֵאָיו לַמְיַחֲלִים לְחַסְדּו, לְהַצִּיל מִמָּוֶת נַפְשָׁם, וּלְחַיּוֹתָם, בָּרָעָב. תהלים לג' – יח', יט'. שלבי הסולם, מועדים, מסרת גיבורים ביד חלשים Kūrėjo akis ant bijančių Jo, laukiančių Jo gerumo, kad išgelbėti jų sielas nuo mirties, ir maitinti juos bado metu. (Tehilim 33 – 18, 19)

הערבות, המשך ממאמר מתן תורה כד  

„Laidavimas“ (Atsakomybė), „Toros dovanojimo“ tęsinys

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                               24.

Ir dėl šio būtinumo Tora buvo duota tik Izraelio tautai, t.y. tik Abrahamo, Icchako ir Jakovo palikuonims.
Juk iš tikro net negalėjo ateiti į galvą mintis, kad kas nors kitas supras ir priims šią idėją!

Ir dėl šios priežasties Izraelio tauta pasidarė lyg „koridorius“ (perėjimas), per kurį gali pasklisti tyrumo ir šventumo „kibirkštys“ visai žmonių rasei po visą pasaulį.

Todėl šios tyrumo ir šventumo „kibirkštys“, didėja kiekvieną dieną, kaip žmogus, kaupdamas turtą, vis prideda kiekvieną dieną iki trokštamo dydžio.

Tai reiškia, kad žmonija turi išsivystyti ir ateiti į supratimą, koks malonumas ir kokia ramybė slypi „artimo meilės“ kibirkštyse.

Ir tada visi supras, kaip galima persverti „lėkštę“ į nuopelnų pusę ir įvesti save į „Kūrėjo jungą“, o nuodėmių (kaltės) „lėkštė“ dings iš žemės...