• „Toks bus raupsuoto (žmogaus) įstatymas, jo išsityrinimo dieną, jis turi būti nuvestas pas koheną. Ir išeis kohenas iš stovyklos, ir apžiūrės kohenas, ir štai – išgijo raupsuotas nuo savo raupsų“ (Vajikra 14 – 2, 3).
• !שבת שלום
• Šabat Šalom!

Praktinė Halacha (Įstatymai) 

Roš haŠana

I. M. Lav

„Tašlichas“

 „Tašlich“ - tai ypatinga malda, kuri sakoma pirmą Roš haŠana dieną (o jei tai Šabatas, tada antrąją Roš haŠana dieną) prie jūros ar upės, ar kokio kito vandens telkinio. Ji prasideda pranašo Michos žodžiais: „Kas gi, Kūrėjau, prilygtų Tau - atleidžiančiam nuodėmes, atleidžiančiam Tavo tautos likučio - Tavo dalies nusižengimus! Nepyksta Jis amžinai, nes Jis maloningas. Jis vėl pasigailės mūsų, užmirš mūsų prasižengimus; tad mesk (תשליך tašlich - iš čia kilo maldos pavadinimas) į vandens gelmes visas mūsų nuodėmes. Parodyk tiesą Jakovui, gerumą - Abrahamui, apie kuriuos prisiekei mūsų protėviams nuo senų senovės!“
Ši ištrauka sakoma triskart iš eilės, po to yra skaitoma dar viena malda, kurią, pagal padavimą, sukūrė Chida.
Tašlichas užbaigiamas 130-ta Tehilim psalme: „Iš gilumų pašaukiau aš Tave, Kūrėjau...“ ir septynis kartus pakartojama „Amžinai, Kūrėjau, žodis Tavo esti danguje!”.
Ir taip - „Tašlichas“ - tai malda apie atleidimą ir kreipimasis į Kūrėją įvykdyti Jo pažadą, perduotą pranašo - išmesti į vandens gelmes visas nuodėmes, kad daugiau niekada jų neatsiminti. Tai malda apie laimingą, taikų gyvenimą, apie mūsų norų išpildymą.
Po šios ceremonijos priimta išversti savo kišenes ir išpurtyti drabužių skvernus, lyg simboliškai numestume nuo savęs padarytas nuodėmes, „prilipusias“ praėjusių metų bėgyje.
Bet reikia pastebėti, kad apie „Tašlichą“ neužsimena nei Talmudas, nei gaonai, nei ankstyvieji Toros įstatymų kodifikatoriai. Tačiau vėlesnieji kodifikatoriai pateikia šio įstatymo motyvą, susiedami jį su padavimu apie tai, kad kai Abrahamas ėjo paaukoti Icchako, jis vos nenuskendo staiga prieš jį atsiradusioje upėje (tuo buvo išbandomas jo pasiryžimas įvykdyti Kūrėjo valią), tačiau Kūrėjas jį išgelbėjo. Taip šis paprotys yra siejamas su Icchako paaukojimo istorija, kuri duoda pavyzdį apie pasiaukojamą Kūrėjo valios vykdymą.

Antra Roš haŠana diena

Viskas, kas užpildo pirmąją Roš haŠana dieną - maldos, „šofaro“ pūtimas, „Kidušas“, trapezos - viskas tiksliai atkartojama antrąją šventės dieną. Reikia pabrėžti, kad ši diena neturi antrų šventės dienų, pažymimų už Izraelio ribų, statuso: abi Roš haŠana dienas Talmudas apibrėžia kaip vieną „ilgą dieną“ - bendrą šventinę dieną, kuri tęsiasi 48 valandas.
Iš čia kilo abejonė, ar palaiminimas „Šeechejanu“ yra reikalingas antrąją Roš haŠana dieną. Tam, kad išsklaidyti abejones, priimta, kad šeimininkė žvakių uždegimo metu ir šeimininkas „Kidušo“ metu (kai jie turi pasakyti šį palaiminimą) arba užsidėtų naują kostiumą, arba pastatytų ant stalo indą su naujo derliaus vaisiais, kurių dar nevalgė šiais metais: daroma tai tam, kad sukurti priežastį „Šeechejanu“ palaiminimui.
Baigiasi antroji Roš haŠana diena ir prasideda „Teismo dienų“ periodas.