„Šofaro“ pūtimas
Roš haŠana, kaip Teismo dienos esmė yra išreiškiama
ypatinga priederme, skirta tik šiai dienai - tai „šofaro“ pūtimas.
„Šofaro garsų diena“ ir „atminties apie šofaro garsus diena“ - taip
Tora vadina Roš haŠana dieną. Išminčiai aiškina, kad pirmasis
pavadinimas priklauso tiems atvejams, kai Roš haŠana išpuola darbo
dieną, tada tai „šofaro garsų diena“ - tada iš tikrųjų yra pučiamas
„šofaras“, antrasis priklauso tam atvejui, kai Roš haŠana sutampa su
Šabatu, tada „šofaras“ nepučiamas ir ši diena skaitoma „atminties apie
šofaro garsus diena“.
Kokia yra „šofaro“ pūtimo per Roš haŠana prasmė? Rambamas pateikia keletą atsakymų į šį klausimą:
1.
„Šofaro“ pūtimas reiškia, kad tą dieną karūnuojame Kūrėją viešpatavimui
virš visos žemės - nes toks yra priimtas paprotys: apie monarcho
karūnavimą ir jo atėjimą į sostą yra pranešama „šofaro“ pūtimu. Iš
tiesų Tanache yra nemažai apie tai kalbančių vietų - pvz.: dalyje iš
Tehilim, kuri kaip tik skaitoma prieš „šofaro“ pūtimą: „Nes Kūrėjas,
Viešpats Dievas - galingas, Jis didingas visos žemės Karalius“. 2.
„Šofaro“ pūtimo tikslas - priminti apie protėvių nuopelnus ir ypatingai
- apie Icchako, Kūrėjo pakeisto į ėriuką, aukojimą. Tada Kūrėjas pasakė Abrahamui: „Tavo palikuonys pūs avino ragą prieš
Mane ir Aš priminsiu tada Icchako, Abrahamo sūnaus aukojimo nuopelną į
gerą“. 3. „Šofaro“ pūtimas primena Toros dovanojimą, kai visa tauta
vienbalsiai sušuko: „Padarysim ir suprasim!“. Tora sako, kad jos
dovanojimo metu buvo girdimas ypatingai stiprus „šofaro“ garsas ir tada
jis reiškė naujos sąjungos tarp Kūrėjo ir Izraelio tautos sudarymą.
Kaip
jau buvo minėta, „šofaras“ daromas iš avino rago. Ir daromas jis ne
tiesus, o lenktas, kaip užuomina į tai, kad turime nulenkti save prieš
didžio Teisėjo, prieš Kurį stojame šią dieną, valią.
בעל התוקע Baal hatokea
- taip vadinamas žmogus, bendruomenės išrinktas pagrindinės šios dienos
priedermės įvykdymui. Jis - tarsi įgaliotas atstovas prieš Kūrėją - ir
bendruomenė įvykdo „šofaro“ pūtimo priedermę atsakydama „amen“ į jo
palaiminimus ir įdėmiai klausydama jo „šofaro“ pūtimo.
Prieš
pradedant pūsti „šofarą“, bendruomenė septynis kartus pakartoja 47
knygos Tehilim skyrių: „Šlovinanti Koracho sūnų daina“. Tradicija,
perduodama iš kartos į kartą, prideda dar septynias eilutes, kurias
garsiai ištaria baal hatokea, o visa bendruomenė jas
pakartoja. Pirmoji jų - „Iš savo sielvarto pašaukiau aš Kūrėją - ir
atsakė man Kūrėjas ir išvedė mane į platumas“. Šešios likusios savo
pirmomis raidėmis sudaro žodžius קרע שטן kra satan „perplėšk kaltintoją“ - užuominą į neįtikėtiną „šofaro“, priverčiančio nutilti bet kokį kaltintoją, galią.
Prieš „šofaro“ pūtimą baal hatokea
pasako du palaiminimus. Tuo metu negalima ištarti nei garso, netgi
įprasto atsakymo į Kūrėjo vardo paminėjimą „Palaimintas Jis ir
Palaimintas Jo vardas“. Reikia tik tylomis įdėmiai klausytis
palaiminimo žodžių ir po jų atsakyti „amen“. Pirmasis palaiminimas
toks: „Palaimintas Tu, Kūrėjau, mūsų Dieve, Visatos Valdove,
pašventinęs mus savo priedermėmis ir liepęs klausytis „šofaro“ garso!“
Antrasis: „Palaimintas Tu, Kūrėjau, mūsų Dieve, Visatos Valdove, už
tai, kad davei mums gyvenimą ir palaikei mus, ir leidai gyventi iki šio
laiko!“.
„Šofaro“ pūtimas Toroje vadinamas žodžiu trua.
Nėra žinoma, koks būtent pūtimas Toroje turimas omeny. Tam, kad
išvengti abejonių, išminčiai nurodė pūsti „šofarą“ visais įmanomais
būdais, žinomais Toroje. Todėl „šofaro“ pūtimo tvarka tokia: tašrat, tašat, tarat. Šios santrumpos reiškia trijų skirtingų pūtimų derinius: tkija - ilgas, pratisas garsas, švarim - triskart pakartojamas garsas, primenantis šaukiamąjį signalą, trua - devynis kartus pakartojamas trumpas nutrūkstantis garsas. Kiekviena serija prasideda ir baigiasi ilgu tkija garsu ir viso šių serijų yra devynios: tris kartus pakartojama seka tkija-švarim-trua-tkija (tai išreiškiama trumpiniu tašrat), triskart pakartojama seka tašat (tkija-švarim-tkija) ir triskart pakartojama seka tarat (tkija-trua-tkija). Iš esmės užtektų išklausyti tik 10 garsų, po vieną iš kiekvienos garsų sekos: tašrat, tašat, tarat.
Tačiau remdamiesi tuo, kad Toroje nurodymai apie „šofaro“ pūtimą naujų
metų pradžioje yra minimi tris kartus, išminčiai nurodė kiekvieną seką
kartoti po tris kartus.
Po to, „Musaf“ maldos skaitymo metu (ją kiekvienas skaito pats), triskart yra pakartojamos 10 pagrindinių „šofaro“ pūtimo rūšių tašrat, tašat, tarat,
tad „Musafo“ metu vėl yra išgirstami tie trisdešimt garsų. Tas pats
vyksta ir tuo metu, kai chazanas kartoja šią maldą, kas sudaro jau
devyniasdešimt „šofaro“ garsų ir tam, kad tą skaičių padidinti iki 100,
„Pilname kadiše“, kurį chazanas skaito po „Musafo“, vėl skamba dešimt
pagrindinių garsų.