Roš haŠana naktis
Skirtingai nuo Šabato išvakarių, per šią šventę
leidžiama atlikti darbus, būtinus maisto, kurio nespėta paruošti iki
šventės pradžios paruošimui. Ir todėl šventines žvakes galima uždegti
vėliau. Reikia tik įsidėmėti: naujos ugnies per šventę uždegti
negalima, bet uždegti nuo jau esančios - galima. Todėl užkietėjęs
rūkorius gali pridegti cigaretę nuo jau degančios žvakės. Paprastai
prieš šventės pradžią yra uždegama viena žvakė, nuo kurios paskiau bus
uždegamos šventinės žvakės.
Prieš žvakių uždegimą šeimininkė
pasako palaiminimą: „Palaimintas Tu, Kūrėjau, mūsų Dieve, Visatos
valdove, pašventinęs mus savo priedermėmis ir liepęs uždegti šventines
žvakes!“
יום טוב של ברוך אתה ה' אלוהינו מלך העולם אשר קידשנו במצוותיו וציוונו להדליק נר
„Palaimintas Tu, Kūrėjau, mūsų Dieve, Visatos valdove, Kuris davei mums gyvenimą, palaikei mus ir leidai mums gyventi iki šio laiko!“ .
ברוך אתה ה' אלוהינו מלך העולם שהחיינו וקיימנו והגיענו לזמן הזה
Šis paskutinis palaiminimas yra pasakomas prieš šventę, kuri švenčiama vieną kartą metuose: ja yra padėkojama Kūrėjui, kad Jis padėjo mums sulaukti šios šventės dienos. Per šventę moteris pasako šį palaiminimą uždegdama žvakes, o vyras - „Kidušo“ metu.
Roš-ašana nakties trapeza
Kaip jau kalbėta, uždegamos žvakutės, ant
stalo yra viskas, kas reikalinga šventinei trapezai ir šeimos galva
atlieka „Kidušą“, kuris šį kartą sudarytas iš trijų palaiminimų:
1. „Palaimintas..., kuriantis vynuogės vaisių!“.
2.
„Palaimintas..., Kuris išrinkai mus iš visų tautų, išaukštinai iš visų
giminių ir pašventinai mus Savo priedermėmis! Ir dovanojai Tu mums,
Kūrėjau, su meile šią atminties dieną... Nes mus Tu išsirinkai ir
pašventinai tarp visų tautų, ir Tavo žodis, Karaliau mūsų -
nesugriaunama tiesa per amžius. Palaimintas, Tu, Kūrėjau, visos žemės
Karaliau, pašventinantis Izraelį ir atminties dieną!”
Jei Roš haŠana
sutampa su Šabatu, tai šio palaiminimo tekste daromi nežymūs
pakeitimai, o baigiasi jis taip: „...palaiminantis Šabatą ir Izraelį,
ir atminties dieną!“.
3. „Palaimintas... už tai, kad davei mums gyvenimą ir palaikei mus ir leidai mums išgyventi iki šio laiko!“.
Po
„Kidušo“ atliekamas ritualinis rankų apiplovimas, perpjaunamos chalos -
taip pat, kaip ir per Šabatą, ir pradedama trapeza. Pasakė išminčiai:
ženklas - dalykas rimtas. Todėl pačioje Roš haŠana trapezos pradžioje
yra laikomasi papročių, kurių tikslas - pradėti naujus metus gerais
ženklais. Skirtingose bendruomenėse priimti skirtingi papročiai. Galima
išskirti tik kai kuriuos jų - labiausiai paplitusius.
Po
palaiminimo „Išvedantis duoną iš žemės“ vietoje to, kad pavilgyti duoną
į druską, duona pamirkoma į medų. Tai simbolizuoja norą, kad ateinantys
metai būtų saldūs ir malonūs. Suvalgius pirmą duonos gabalėlį, imamas
obuolio gabalėlis ir mirkomas į medų, pasakomas palaiminimas:
„kuriantis medžio vaisių“, paragaujama jo ir tada pasakoma: „Duok,
Kūrėjau, kad ateinantys metai būtų laimingi ir saldūs“.
Yra taip
pat paprotys suvalgyti žuvies arba avino galvos gabaliuką ir sakyti:
„Duok, Kūrėjau, kad mes būtume galva, o ne uodega“.
Per Roš haŠana
taip pat priimta suvalgyti granato vaisiaus, kuris pilnas grūdelių. Ir
yra pasakoma: „Duok, Kūrėjau, kad mūsų nuopelnai būtų tokie gausūs,
kaip šio granato sėklelės“.
Aškenazių bendruomenėse per Roš haŠana priimta valgyti morkas, idiš kalboje jos vadinasi mern,
kas skamba taip pat, kaip veiksmažodis „daugintis, didėti“, todėl yra
pasakoma: „Duok, Kūrėjau, kad padaugėtų mūsų nuopelnai!“
Yra ir kitų papročių - kaip taisyklė įvairaus maisto pavadinimai siejasi skambesiu su žodžiais, išreiškiančiais ką nors gero.