kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • הא לחמא עניא די אכלו אבהתנא בארעא דמצרים. כל דכפין ייתי ויכול, כל דצריך ייתי ויפסח. השתא הכא, לשנה הבאה בארעא דישראל. השתא עבדי, לשנה הבאה בני חורין. הגדה של פסח Štai vargo duona, kurią valgė mano tėvai Egipto žemėje. Kiekvienas norintis gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis atlikti Pesachą (Peršokimą), gali ateiti ir atlikti. Šiandien – čia, rytoj – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, rytoj – laisvi. (Pesacho Hagada)
  • !חג פסח כשר ושמח Linksmo ir košerinio Pesacho!

Praktinė Halacha (Įstatymai) 

Roš haŠana

I. M. Lav

 
 
 

Uždaryti užduotį

Roš haŠana naktis 

Skirtingai nuo Šabato išvakarių, per šią šventę leidžiama atlikti darbus, būtinus maisto, kurio nespėta paruošti iki šventės pradžios paruošimui. Ir todėl šventines žvakes galima uždegti vėliau. Reikia tik įsidėmėti: naujos ugnies per šventę uždegti negalima, bet uždegti nuo jau esančios - galima. Todėl užkietėjęs rūkorius gali pridegti cigaretę nuo jau degančios žvakės. Paprastai prieš šventės pradžią yra uždegama viena žvakė, nuo kurios paskiau bus uždegamos šventinės žvakės.
Prieš žvakių uždegimą šeimininkė pasako palaiminimą: „Palaimintas Tu, Kūrėjau, mūsų Dieve, Visatos valdove, pašventinęs mus savo priedermėmis ir liepęs uždegti šventines žvakes!“

 יום טוב של  ברוך אתה ה' אלוהינו מלך העולם אשר קידשנו במצוותיו וציוונו להדליק נר     

„Palaimintas Tu, Kūrėjau, mūsų Dieve, Visatos valdove, Kuris davei mums gyvenimą, palaikei mus ir leidai mums gyventi iki šio laiko!“ .

ברוך אתה ה' אלוהינו מלך העולם שהחיינו וקיימנו והגיענו לזמן הזה

Šis paskutinis palaiminimas yra pasakomas prieš šventę, kuri švenčiama vieną kartą metuose: ja yra padėkojama Kūrėjui, kad Jis padėjo mums sulaukti šios šventės dienos. Per šventę moteris pasako šį palaiminimą uždegdama žvakes, o vyras - „Kidušo“ metu.

Roš-ašana nakties trapeza

Kaip jau kalbėta, uždegamos žvakutės, ant stalo yra viskas, kas reikalinga šventinei trapezai ir šeimos galva atlieka „Kidušą“, kuris šį kartą sudarytas iš trijų palaiminimų:
1. „Palaimintas..., kuriantis vynuogės vaisių!“.
2. „Palaimintas..., Kuris išrinkai mus iš visų tautų, išaukštinai iš visų giminių ir pašventinai mus Savo priedermėmis! Ir dovanojai Tu mums, Kūrėjau, su meile šią atminties dieną... Nes mus Tu išsirinkai ir pašventinai tarp visų tautų, ir Tavo žodis, Karaliau mūsų - nesugriaunama tiesa per amžius. Palaimintas, Tu, Kūrėjau, visos žemės Karaliau, pašventinantis Izraelį ir atminties dieną!”
Jei Roš haŠana sutampa su Šabatu, tai šio palaiminimo tekste daromi nežymūs pakeitimai, o baigiasi jis taip: „...palaiminantis Šabatą ir Izraelį, ir atminties dieną!“.
3. „Palaimintas... už tai, kad davei mums gyvenimą ir palaikei mus ir leidai mums išgyventi iki šio laiko!“.
Po „Kidušo“ atliekamas ritualinis rankų apiplovimas, perpjaunamos chalos - taip pat, kaip ir per Šabatą, ir pradedama trapeza. Pasakė išminčiai: ženklas - dalykas rimtas. Todėl pačioje Roš haŠana trapezos pradžioje yra laikomasi papročių, kurių tikslas - pradėti naujus metus gerais ženklais. Skirtingose bendruomenėse priimti skirtingi papročiai. Galima išskirti tik kai kuriuos jų - labiausiai paplitusius.
Po palaiminimo „Išvedantis duoną iš žemės“ vietoje to, kad pavilgyti duoną į druską, duona pamirkoma į medų. Tai simbolizuoja norą, kad ateinantys metai būtų saldūs ir malonūs. Suvalgius pirmą duonos gabalėlį, imamas obuolio gabalėlis ir mirkomas į medų, pasakomas palaiminimas: „kuriantis medžio vaisių“, paragaujama jo ir tada pasakoma: „Duok, Kūrėjau, kad ateinantys metai būtų laimingi ir saldūs“.
Yra taip pat paprotys suvalgyti žuvies arba avino galvos gabaliuką ir sakyti: „Duok, Kūrėjau, kad mes būtume galva, o ne uodega“.
Per Roš haŠana taip pat priimta suvalgyti granato vaisiaus, kuris pilnas grūdelių. Ir yra pasakoma: „Duok, Kūrėjau, kad mūsų nuopelnai būtų tokie gausūs, kaip šio granato sėklelės“.
Aškenazių bendruomenėse per Roš haŠana priimta valgyti morkas, idiš kalboje jos vadinasi mern, kas skamba taip pat, kaip veiksmažodis „daugintis, didėti“, todėl yra pasakoma: „Duok, Kūrėjau, kad padaugėtų mūsų nuopelnai!“
Yra ir kitų papročių - kaip taisyklė įvairaus maisto pavadinimai siejasi skambesiu su žodžiais, išreiškiančiais ką nors gero.