Pūskite „šofarą“ mėnesio pradžioje, nustatytu laiku, mūsų šventei! Nes tai įstatymas Izraeliui, Jakovo Kūrėjo nustatymas. Tehilim 81
Nors abi Roš haŠana dienos - Teismo dienos, jose nėra
liūdesio ir nusiminimo. Atvirkščiai: per tas dienas reikia džiaugtis ir
linksmintis. Įsitikinimas tuo, kad Kūrėjas parodys Savo gerumą ir
ateinančiais metais nepaliks be gailestingumo, panaikina melancholiją,
būdingą „Teismo dienoms“. Roš haŠana šventės metu reikia elgtis kaip
parašyta Tehilim: „Tarnaukite Kūrėjui su baime ir linksminkitės,
virpėdami iš baimės“. Pagrindinis skirtumas tarp Roš haŠana ir kitų
metų švenčių maldų yra tas, kad Roš haŠana dienomis, pirmomis „Teismo
dienomis“, neskaitomas „Halelis“. Talmude pateiktas angelų klausimas Kūrėjui: „Kodėl Izraelio sūnūs nešlovina Tavęs per Roš haŠana
ir Jom-Kipurą?“ Kūrėjas atsako jiems klausimu: „Ar įmanoma, kad tuo
momentu, kai Karalius teisia ir prieš Jį atvertos gyvenimo ir mirties
knygos, Izraelio sūnūs dainuotų himną?“ Visa kuo kitu Roš haŠana
nesiskiria nuo kitų metų švenčių: ruošiantis jai, yra apsirengiami šventiniai rūbai, ruošiamos šventinės vaišės, siekiama dvasinio
apsivalymo.
Nechemijos knygos 8 skyriuje yra atskleidžiama apie
tik ką į Jeruzalę grįžusių tremtinių Roš haŠana šventimą. Išgirdę Toros
skaitymą ir supratę, kaip jie yra atitolę nuo Kūrėjo įstatymų, visi
dalyvavusieji išsiskirstė garsiai raudodami. Ir tada Ezra ir Nechemija,
tautos vadovai, kreipėsi tokiais žodžiais: „Eikite, skaniai valgykite
ir saldžiai gerkite, nusiųskite vaišių tiems, kurie jų neturi, nes
šventa ši diena pas mūsų Kūrėją! Neliūdėkite ir neverkite, todėl, kad
Kūrėjo džiaugsmas - jūsų tvirtovė!“ Tad reikia mokintis iš Ezros ir
Nechemijos optimizmo ir pačiame „Teismo dienų“ įkarštyje elgtis
atitinkamai.
Išsilaisvinimas nuo pasižadėjimų
Roš haŠana išvakarių rytą (kai nesakomas „Tachanun“) po „Šacharit“ maldos, priimta
atlikti „išsilaisvinimą nuo pasižadėjimų“. Tam reikia ne mažiau trijų
žmonių, kurie turi teisę atleisti nuo pasižadėjimų kiekvieną, kuris to
pageidauja. Šią teisę jiems suteikia tas faktas, kad trys judėjai
sudaro בית־דין „beit din“- įgaliotą judėjų teismą. Kiekvienas, kuris
nori išsilaisvinti nuo pasižadėjimų, turi stoti ir perskaityti
atitinkamą tekstą, kuriame gailisi dėl įžadų, kuriuos neapdairiai
davė metų bėgyje. O judaizmas, kaip žinoma, ypatingai jautriai reaguoja
į tai, kas išeina iš žmogaus lūpų, ir ypač į pasižadėjimus ir
įsipareigojimus. Pasakyta knygoje Kohelet (5:5): „Geriau visai
nežadėti, nei žadėti ir neištesėti“. O Toroje sakoma: „Tegul nesako jis
be reikalo - viską, kas išėjo iš jo lūpų, tegul padaro“. Šiuose
žodžiuose išminčiai mato užuominą, kad išsilaisvinimas nuo pasižadėjimų
turi būti atliekamas būtent Roš haŠana išvakarėse - t.y. paskutinę elulo
mėnesio dieną - paskutinės ivrito žodžių raidės ...היוצא ככל - דברו יחל לא („tegul nesako jis be reikalo - viską, kas išėjo iš jo lūpų, tegul
padaro“) sudaro būtent žodį אלול elul.
Tad nereikia ateiti pas
Kūrėją į teismą su neišpildytų pažadų bei neįgyvendintų įsipareigojimų
našta. Į teismą reikia ateiti švariam.
Pasiruošimas šventei
Reikia stengtis pabaigti visą pasiruošimą šventei dar iki vidurdienio, kad būtų galima susikaupti artėjančiai Teismo dienai.
Tą
dieną priimta žymiai daugiau aukoti labdarai. Yra taip pat paprotys tą
dieną aplankyti teisuolių kapus - kad užsitikrinti jų paramą
besiartinančiame teisme.
„Mincha“ Roš haŠana išvakarėse yra
meldžiamasi labai susikaupus, nors ji ir nesiskiria nuo šiokiadienių
maldų, bet juk tai paskutinė besibaigiančių metų malda. Reikia stengtis
(pagal Talmudo žodžius) išeiti iš senų metų ir įeiti į naujus vykdant
Toros priedermę - nuoširdžioje, tikroje maldoje, išplaukiančioje iš
pačios širdies gilumos.