• הָא לַחְמָא עַנְיָא דִּי אֲכָלוּ אַבְהָתָנָא בְּאַרְעָא דְמִצְרָיִם. כָּל דִּכְפִין יֵיתֵי וְיֵיכוֹל, כָּל דִּצְרִיךְ יֵיתֵי וְיִפְסַח. הָשַׁתָּא הָכָא לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּאַרְעָא דְיִשְׂרָאֵל. הָשַׁתָּא עַבְדֵּי לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּנֵי חוֹרִין. הגדה של פסח Tai yra vargo duona, kurią valgė manoTėvai Egipto žemėje. Kiekvienas alkanas, gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis, gali ateiti ir padaryti „Pesachą“ („Peršokimą“). Šiandien – čia, kitais metais – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, kitais metais – laisvi. (Pesacho Agada).

Praktinė Halacha (Įstatymai) 

Šabato „musafas“, „Kidušas“ ir dienos trapeza

I. M. Lav

Šabato „musafas“

Malda „Musaf“ sakoma per Šabatą, jauną mėnulį ir per šventes, minimas Toroje. Ji primena apie aukojimą מוסף „musaf“ („pridėtinį aukojimą“), kurį tomis dienomis aukojo Šventykloje. Jei „Šacharit“ ir „Mincha“ atitinka dvi kasdieninio aukojimo „tamid“ dalis, tai malda „Musaf“ atitinka papildomus aukojimus, žymėjusius ypatingas judėjų kalendoriaus dienas.

„Musaf“, kaip ir likusios Šabato maldos „Amida“, sudarytas iš septynių palaiminimų, kurių pagrindinis prasideda žodžiais: „Tu nustatei Šabatą ir panorėjai, kad tą dieną aukotume ypatingas aukas... “. Ši ištrauka parašyta kaip ivrito abėcėlės akrostichas atvirkštine tvarka. Jis baigiasi žodžiais: „Palaimintas Tu, Kūrėjau, pašventinantis Šabatą!“

Reikia pažymėti, kad ir malda, ir Šabatas bendrai nusipelno ypatingos pagarbos. Todėl negalima kalbėtis maldos ir Toros skaitymo metu, vaikštinėti  ir nusiimti „talitą“ anksčiau, nei baigsis malda.

„Kidušas“ ir dienos trapeza

Pranašas Ješajahu prisakė mums mėgautis Šabatu, todėl Halacha draudžia laikytis pasninko per Šabatą, netgi iki vidurdienio. Vadinasi, dar iki to laiko reikia pagerbti Šabatą maistu ir gėrimu.
Kaip ir išvakarėse vakare, negalima nieko valgyti ir gerti iki „Kidušo“, kuris šį kartą sudarytas tik iš vieno palaiminimo – palaiminimo vynui. Tačiau priimta prieš tai pasakyti tam tikras citatas iš Toros ir pranašų knygų, susijusias su Šabatu: „Ir tegu laikosi Šabato Izraelio sūnūs... Jis – Mano duotas amžinas ženklas Izraelio sūnums to, kad šešias dienas kūrė Kūrėjas dangų ir žemę...“; „Prisimink Šabato dieną, kad pašventintum ją... Todėl palaimino Kūrėjas septintą dieną ir pašventino ją“ – vieną iš Dešimties priedermių, išgirstų ant Sinajaus kalno.

„Kidušą“ Šabato dieną reikia atlikti prie taurės vyno – kaip ir per „Kidušą“ Šabato vakarą. Tačiau daugelis dienos „Kidušą“ atlieka ir su kitu stipriu gėrimu – konjaku, likeriu ir t.t. Aišku, tais atvejais sakomas palaiminimas „pagal Kurio žodį viskas atsirado“, o ne „kuriantis vynuogės vaisių“.
Tuoj pat po „Kidušo“ reikia užkąsti kokio tai miltinio gaminio, arba pradėti pilną trapezą, antrą iš eilės, todėl kad „Kidušas“ atliekamas tik ten, kur po to yra valgoma.

Šabato dienos trapeza pagal Halacha svarbesnė, nei vakarinė, kaip sakoma Šabato dainose: „Sočiai valgyk ir skaniai gerk – nes Kūrėjas duos visiems, kas Jam ištikimas, rūbą apsirengimui ir duonos valgiui, mėsos ir žuvies, ir visų rūšių skanėstų“, nes „ši diena vertinama labiau už kitas, nes šią dieną nutraukė savo darbą visų pasaulių Tvirtovė“. Šios dainos ir Toros žodžiai lydi Šabato trapezą.