kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • אמר הרב''ש בשם אביו הקדוש : "כתוב : "כל מה שיאמר לך בעה''ב עשה, חוץ מצא". אדם צריך להיות דבוק בבורא...חוץ מאם יאמר לו לצאת חוץ לקדושה, אז שלא ישמע לו". הרב א. מ. גוטליב "הסולם". Pasakė ravas Baruchas Ašlagas savo švento tėvo vardu: „parašyta „viską ką sakys tau Kūrėjas pasaulyje, kuris ateis – vykdyk, išskyrus „išeik“. T.y. žmogus turi būti visada susiliejęs su Kūrėju... išskyrus, jei jam pasakys „išeik“ iš šventumo, tada žmogus turi neklausyti...“ (Ravas A. M. Gotlibas „Hasulam“)

הערבות, המשך ממאמר מתן תורה כ  

„Laidavimas“ (Atsakomybė), „Toros dovanojimo“ tęsinys

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

 
 
 

Uždaryti užduotį

          


                                         

                                                                   20.


Iš tikro viso pasaulio „Galutinis ištaisymas“ bus viso pasaulio žmonių „įėjimas“ į šią darbo Kūrėjui paslaptį.
Kaip parašyta:
„Ir bus Kūrėjas visos žemės Karalius, tą dieną bus Kūrėjas vienas ir Jo vardas vienas.“ (Zachrija 14 – 9).
Ir būtent pabrėžė aiškiai:
„Tą dieną” ir ne anksčiau,
taip pat parašyta:
„Ir prisipildys žemė Kūrėjo pažinimo“ (Ješaja 11 – 9),
„Ir trokš Jo (Kūrėjo) visos tautos“ (Ješaja 2 – 2).


Iš tikro Izraelio vaidmuo prieš visą pasaulį yra panašus į mūsų „šventų tėvų“ vaidmenį prieš Izraelio tautą.
Žinome, kad „tėvų nuopelnai“ padėjo mums „išsivystyti“ ir „ išsityrinti“, ir tapome verti Toros gavimo.
Ir jei ne „mūsų tėvai“, kurie vykdė Torą, dar prieš Jos davimą, mes suprantama nebūtume šlovingesni už kitas pasaulio tautas, kaip parašyta 19 sk.


Todėl Izraelio tautai yra „įpareigota“ dėka užsiėmimo Tora ir priedermėmis „lišma“ (dėl Kūrėjo, dėl Toros) pasiruošti patiems ir paruošti visą pasaulį šiai šlovingai misijai.

Tai reiškia, kad visas pasaulis turi „išsivystyti“ iki tokios pakopos, jog galėtų priimti šį išaukštintą „meilės artimui“ mentalitetą.
Ir tai yra „laiptai“ į kūrimo tikslą, t.y. į „susiliejimą“ su Kūrėju.


Iš tikro kiekviena priedermė, kurią vykdo kiekvienas atskiras Izraelio (Isra El – Tiesiai į Kūrėją) žmogus, kad „suteikti malonią dvasią Kūrėjui“, o ne iš meilės sau, prideda dalį į bendrą pasaulio vystymąsi ta linkme.


Tačiau šis dalykas negali būti atliktas iš karto, o tik laipsniškai ir pakopomis – pamažu, pamažu,
kol susikaupia pakankamas kiekis, kuris gali „persverti“ visą pasaulį į reikiamą „tyrumo“ pusę.

Ir išminčiai tai vaizdingai palygino su „svarstyklių“ lėkštėmis, kurių persvėrimas į šlovės pusę priklauso nuo viso Izraelio įvykdytų priedermių skaičiaus.