• חִדְלוּ לָכֶם מִן הָאָדָם, אֲשֶׁר נְשָׁמָה בְּאַפּוֹ: כִּי בַמֶּה נֶחְשָׁב, הוּא. זוהר, תצוה, חדלו לכם מן האדם אשר נשמה באפו Pasitraukite nuo žmogaus, kurio siela pyktyje, nes į ką jis panašus. (Ješaja 2 – 22), (Zohar „Pasitraukite nuo žmogaus, kurio siela pyktyje“)

Praktinė Halacha (Įstatymai) 

Elulo mėnuo – atleidimo ir gailestingumo mėnuo

I. M. Lav

Yra trys priemonės, kurių dėka galima sušvelninti nuosprendį: תשובה tšuva, תפילה tfilia, צדקה cdaka. Apie visas tris yra užuominos Toros eilutėse, kuriose užšifruotas elulo mėnesio pavadinimas אלול:

.זרך ואת לבבך את אלוקיך ה׳ ומל („Ir apipjaustys Kūrėjas, tavo Dievas, tavo širdį ir tavo palikuonių širdis“) – tai tšuva.

.לי ודודי  לדודי אני („Aš priklausau mano mylimajam, o jis – man“) – tai tfila.

.לאביונים ומתנות לרעהו איש מנת ומשלוח („Ir nusiųs maisto kiekvienas savo draugui ir dovanų vargšams“) – tai cdaka.

Šios užuominos taip pat sako, kad elul – tai laikas, kai dangaus vartai atidaryti gailestingumo ir atleidimo pasireiškimui.

„Slichot“

Sefardų judėjai pradeda skaityti „slichot“ nuo elulo roš-chodeš, o aškenazių – baigiantis paskutiniam Šabatui prieš Roš-Ašana (jei jis eina ne mažiau kaip trys dienos prieš Roš-Ašana): vidurnaktį, pasibaigus Šabatui renkamasi sinagogoje, kad paskaityti „slichot“. 

Žodis slichot סליחות reiškia „atleidimo prašymus“. Pagrindinė šių maldų dalis – 13 Kūrėjo gailestingumo savybių vardijimas, atsakant fraze: „Kūrėjas, Karalius, sėdintis gailestingumo soste...“ arba „Tu – kantrus Kūrėjas...“. Senovėje „slichot“ buvo sudaryta tik iš Tanacho citatų, einančių prieš nuodėmių išpažinimą. Pati „slichot“ esmė labai gerai išreiškiama pranašo Jirmejahu žodžiais: „Kelkis, kelkis naktimis – kiekvienos sargybos pradžioje, kaip vandenį išliek savo širdį prieš Kūrėją“.

Laikas, kai skaitomi „slichot“ – nuo vidurnakčio iki aušros. Yra dienos, kai „slichot“ priimta skaityti būtent naktį – kaip buvo pasakyta: pirmą naktį ir Roš-Ašana išvakarių naktį („Atsimink, sąjunga...“). Likusiomis dienomis „slichot“ skaito prieš pat auštant: maldai Šacharit tomis dienomis ateinama šiek tiek anksčiau, nei įprasta ir prieš apsigaubiant „talitu“ ir užsidedant „cicitą“, skaito „slichot“.

Dar vienas paprotys, priimtas šiuo laiku – kiekvieną dieną, pradedant nuo elulo jaunaties ir iki dienos prieš Roš-Ašana išvakares po maldos „Šacharit“ pūsti „šofarą“. Tą dieną, 29-ją elulo, „šofaro“ nepučia – kad sukurti ribą tarp „šofaro“ pūtimo elulo mėnesį ir tarp „šofaro“ pūtimo per Roš-Ašana, tarp papročio ir tarp Toros priedermės vykdymo. „Šofaro“ garsai skirti pažadinti abejingas ciniškas širdis, priversti tautą krūptelėti „Teismo dienų“ prieangyje. Taip pasakė pranašas Amos: „Argi „šofaras“ pasigirs mieste ir tauta neišsigąs?“