• הא לחמא עניא די אכלו אבהתנא בארעא דמצרים. כל דכפין ייתי ויכול, כל דצריך ייתי ויפסח. השתא הכא, לשנה הבאה בארעא דישראל. השתא עבדי, לשנה הבאה בני חורין. הגדה של פסח Štai vargo duona, kurią valgė mano tėvai Egipto žemėje. Kiekvienas norintis gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis atlikti Pesachą (Peršokimą), gali ateiti ir atlikti. Šiandien – čia, rytoj – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, rytoj – laisvi. (Pesacho Hagada)
• !חג פסח כשר ושמח Linksmo ir košerinio Pesacho!
• !שבת שלום
• Šabat Šalom!

Praktinė Halacha (Įstatymai) 

„Tfilinas“

I. M. Lav

Kaip atrodo „tfilinas“?

Pageidautina, kad „tfilinas“ būtų pagamintas iš vientiso odos gabalo. Po to, kai į „batim“ įdedamos pergamento juostelės, ant kurių užrašytos atitinkamos Toros ištraukos, „batim“ yra uždaromi ir užsiuvami siūlais, padarytais iš sausgyslių. Dirželiai, kuriais „tfilinas“ tvirtinamas prie galvos ir prie rankos, gaminami iš veršiuko odos. „Tfilino“ gamybai negalima naudoti nekošerinių gyvūnų odos, tai išplaukia iš žodžių, kuriais Tora kalba apie „tfilino“ priedermę: „Kad būtų Kūrėjo Tora tavo lūpose“. Tai yra, „tfilinas“ turi būti daromas tik iš odos tų gyvūnų, kurie gali būti „tavo lūpose“ – t.y. tų, kurių mėsą galima valgyti.
„Batim“ būtinai turi būti kubo formos. Ir „batim“ ir dirželiai turi būti juodi. Galvos „tfiline“ dešinėje pusėje yra atvaizduota iškilios formos „šin“ raidė su trimis linijomis, o priešingoje kairėje pusėje – „šin“ su keturiomis linijomis. Mazgas, sujungiantis abiejų pusių dirželius, kurio pagalba „tfilinas“ yra tvirtinamas prie galvos ir padarantis iš to dirželio žiedo formą, yra užrišamas taip, kad būtų „dalet“ raidės formos. O rankos „tfilino“ mazgas yra „jud“ raidės formos. Jei sudėti tas raides kartu, išeina Kūrėjo vardas „ש-ד-י“, su kuriuo jau susipažinome skyriuje „Mezuza“.
Visos šios detalės yra žinomos iš Žodinės Toros. Jos priklauso  įstatymų, kuriuos „Moše gavo ant Sinajaus kalno“ kategorijai – tai yra tie įstatymai, kurie žodžiu buvo perduodami iš kartos į kartą ir jie įpareigoja taip pat, kaip ir tie Kūrėjo įstatymai, kurie užrašyti Toroje.

Kaip yra rišamas „tfilinas“?

 Kadangi Toroje rankos „tfilinas“ yra paminėtas anksčiau, nei galvos „tfilinas“ – „Ir užrišk jį kaip ženklą ant tavo rankos, ir tebus jis ženklu tarp tavo akių“ – tad „tfilinas“ pirmiausiai rišamas rankos, o paskiau – galvos „tfilinas“.

  „Tfilinas“ tvirtinamas ant rankos tarp alkūnės ir peties, ir jis turi būti pakreiptas link kūno, tiksliau - link širdies. Toros tekste yra užuomina į tai, kad jis turi būti rišamas ant silpnesnės rankos, tai yra ant tos, kuria žmogus mažiau dirba. Vadinasi, kairiarankis „tfiliną“ rišis ant dešinės rankos. Jei žmogus abejomis rankomis dirba vienodai, tada „tfilinas“ turi būti rišamas ant kairės rankos, kaip ir visų kitų. Jei paprastai dirbama dešine ranka, o rašoma kaire – tada „tfilinas“ rišamas ant tos rankos, kuria jis nesinaudoja rašymui (todėl tuo atveju, jei jis dirba kaire ranka, o rašo dešine, „tfiliną“ jis rišasi ant kairės rankos). Kai „tfilinas“ pridedamas prie vietos, kur jis turės būti, tai prieš pritvirtinant jį dirželiu, ištariamas palaiminimas: „Palaimintas Tu, Kūrėjau, Visatos Valdove, pašventinęs mus Savo priedermėmis ir liepęs užsirišti „tfiliną“. Iš karto po to „tfilino“ dirželis yra septynis kartus apsukamas aplink dilbį. Tada iš maišelio išimamas „galvos tfilinas“, kuris ten yra laikomas visada dešinėje pusėje. Jis uždedamas ant galvos taip, kad būtų virš kaktos, toje vietoje, kur prasideda plaukai. Jis turi būti lygiai galvos centre.

Prieš apjuosiant galvą „tfilino“ dirželiu, pasakomas dar vienas palaiminimas: „Palaimintas Tu, Kūrėjau, Visatos Valdove, pašventinęs mus Savo priedermėmis ir davęs mums „tfilino“ priedermę“. Iš karto po to „tfilinas“ pritvirtinamas dirželiu taip, kad jo mazgas būtų įdubime truputį aukščiau kaukolės pagrindo, pačiame pakaušio viduryje. Iš karto po to sakoma: „Palaimintas vardas šlovingos Jo karalystės per amžių amžius!“ Ši frazė yra sakoma todėl, kad nėra pilno aiškumo dėl to, ar iš tikrųjų reikia sakyti atskirą palaiminimą dedantis galvos „tfiliną“. Dauguma Halachos autoritetų laikosi nuomonės, kad abu „tfilinai“ - tai viena priedermė ir ją atliekant reikia pasakyti tik vieną palaiminimą: „liepęs mums užsidėti „tfiliną“. Tačiau kiti autoritetai mano, kad tai atskiros priedermės ir kiekvienai reikia atskiro palaiminimo. O tam, kad nebūtų abejonės, jog antras palaiminimas sakomas be reikalo (o tai labai rimta nuodėmė), yra priduriama: „Palaimintas vardas šlovingos Jo karalystės per amžių amžius!“ – nes tai frazė, kurią privalu sakyti tada, kai per klaidą Kūrėjo vardas buvo paminėtas be reikalo.