• ובזה תבין הכתוב, ברוב עם הדרת מלך, כי ערך הרוממות בא מן הסביבה בב' תנאים: א. במדת ההערכה של הסביבה. ב. במדת גדלה של הסביבה, וע"כ ברוב עם הדרת מלך.בעה''ס, מאמר לסיום הזוהר Dabar tampa aiškus parašymas: „Karaliaus šlovė yra žmonių daugumoje“ (Mišlei 14 – 28). Tai reiškia, kad Karaliaus (Kūrėjo) išaukštinimas ateina iš aplinkos dviem keliais:Tiek, kiek aplinka vertina Karalių; Pagal aplinkos didumą, t.y. žmonių gausumą, todėl „Karaliaus šlovė yra žmonių daugumoje“. (Baal Sulamas „Straipsnis Zoharo užbaigimui“)

מתן תורה יד  

Toros dovanojimas

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                               14.

Aiškiai matome, kad vykdant Torą „lišma“, netgi „veiksmo“ (praktinėje) Jos dalyje visai nėra jaučiamas skirtumas tarp dviejų Toros dalių, ar žmogus vykdo priedermes Kūrėjui ar savo artimui.
Todėl, kol žmogus neateina prie „lišma“, būtinai visi jo veiksmai artimui, t.y. ar Kūrėjui, ar kitiems žmonėms, bus „tušti“ ir „atitrūkę nuo nerealybės“.

Ir tik, kai didelių pastangų dėka, žmogus palengva, po truputį „pakyla“ į savo „antrą prigimtį“, tada jis „staiga“ nusipelno savo tikslo – „susiliejimo“ su Kūrėju.
Todėl logiška, kad ta Toros dalis, liečianti žmogaus santykius su draugu, gali greičiau atvesti žmogų prie galutinio tikslo.
Taip yra todėl, kad dvasinis darbas ir priedermės tarp žmogaus ir Kūrėjo yra pastovūs ir apibrėžti, todėl visai „nereiklus“.

Ir žmogus greitai „pripranta“ prie šio darbo, t.y. įeina į „rutiną“, o viską, ką žmogus daro „iš rutinos“, negali jam atnešti naudos.
Tačiau priedermių dalis: „tarp žmogaus ir jo draugo“ yra „nepastovi“ ir „neapibrėžta“, nes aplinkiniai visada yra „reiklūs“, kur tik pasisuksi.
Todėl šios Toros dalies privalumas (sgula) yra labiau patikimas ir „tikslas“ pasiekiamas greičiau.