• אז תתענג על ה' והרכבתיך על במתי ארץ, ואכלתיך נחלת יעקוב אביך, כי פי ה' דיבר. ישעיה נח – יד, זוהר, לך לך, ומלכי צדק Tada mėgausies Kūrėju, ir pakelsiu tave į žemės aukštumas, ir valgysi savo tėvo Jakovo palikimą, nes taip pasakė Kūrėjo burna. (Ješaja 58 – 14)

Praktinė Halacha 

„Šabato sutikimas“

I.M.Lav

„Taika jums, tarnystės angelai!“

Senas paprotys – Šabatui ir šventėms kviesti svečius, kurie sėdi prie šabatinio stalo kartu su šeimininkais – tarsi viena šeima.

Daugelyje bendruomenių priimta, kad tėvas palaimina savo vaikus, uždėdamas jiems ant galvos rankas. Kai kuriose bendruomenėse tai daroma tik kartą per metus – per Jom-Kipurą, kitose – kiekvieną Šabatą.

Ir taip, visi susirinkusieji pradeda dainuoti „Taika jums, tarnystės angelai!“ Šis himnas sudarytas iš keturių posmelių, kurių kiekvienas pakartojamas tris kartus. Tai išplaukia iš Talmudo paminėjimo, kad prasidėjus Šabatui, kiekvieną grįžtantį iš sinagogos lydi du angelai – vienas geras, o kitas blogas. Jei jie mato, kad namie viskas paruošta Šabatui, gerasis angelas linki: „Duok Dieve, kad ir kitą Šabatą taip būtų“. Ir blogasis angelas yra priverstas atsakyti: „amen“. Tačiau jei namie nėra pasiruošta, blogasis angelas sako: „Duok Dieve, kad ir kitą Šabatą taip būtų“, o gerasis angelas prieš savo valią atsako: „amen“.

Po šio himno šeimos galva pasako maldą, prasidedančią žodžiais: „Visų pasaulių Valdove, visų sielų Kūrėjau, pasaulio Kūrėjau...“. Ši nuostabi malda daugelyje „sidurų“ yra iš karto po himno „Taika jums...“. Po to visi šeimos nariai skaito 31 knygos Mišlei skyrių: „Kas ras tobulą žmoną?...“, šlovinantį moterį, namų šeimininkę. Ši dalis yra sudaryta taip, kad visos jos eilutės prasideda ivrito abėcėlės tvarka, o jos reikšmę sunku pervertinti. Tai šeimos motinos, kuri sunkiai triūsia visą savaitę (ir ypač Šabato išvakarėse), kad paruoštų namus Šabato sutikimui, pagerbimas ir dėkingumo išreiškimas.

„Kidušas“


Išminčiai taip komentuoja Toros žodžius „Atmink Šabato dieną, kad pašventintum ją“: „Prisimink ją prie taurės vyno“. Vykdant šią priedermę Šabato pradžia pažymima „Kidušu“, o pabaiga – „Avdala“.

Vakarinį „Kidušą“ reikia atlikti prie taurės vyno arba vynuogių sulčių. Tik tuo atveju, jei nėra jokios galimybės gauti košerinio vyno, arba jei dėl kokių nors priežasčių žmogui negalima gerti vyno, „Kidušą“ galima atlikti ir su dvejomis šabatinėmis chalomis.

Bent jau „Kidušo“ pradžioje, kai sakoma: „Ir buvo užbaigti...“ – visi turi atsistoti, nes tai yra liudijimas to, kad Kūrėjas sukūrė pasaulį, ir kaip kiekvieną liudijimą, šiuos žodžius reikia ištarti stovint. Kai kur priimta stovėti viso „Kidušo“ metu, o kai kur – atsisėsti po šių pirmų žodžių. Tada šeimos galva pasako dar vieną palaiminimą - apie Šabato dienos šventumą.

Visi likę šeimos nariai įvykdo „Kidušo“ priedermę tuo, kad įdėmiai klauso sakančio „Kidušą“ ir atsako „amen“ po palaiminimų. Po to atliekantis „Kidušą“ visus vaišina duodamas atsigerti iš savo taurės vyno. Kai kuriose šeimose, siekiant mokinti vaikus atlikti šią priedermę, jiems taip pat leidžiama atlikti „Kidušą“ vynui.

„Kiduše“ yra du svarbiausi momentai: Šabatas – „tai prisiminimas apie pasaulio sukūrimą“ ir „prisiminimas apie išėjimą iš Egipto“. Taip jis atspindi dėkingumą Kūrėjui už tai, kad Jis davė savo tautai galimybę laikytis ir saugoti Šabatą, kuris išreiškia universalią pasaulio sukūrimo esmę. Prisiminimas apie išėjimą iš Egipto – tai kertinis judėjų tautos akmuo, „nes mus Tu pasirinkai ir mus Tu pašventinai iš visų tautų ir kaip palikimą iš meilės ir palankumo šventą Savo Šabatą davei mums ...“.