13.
Iš tikro Toroje yra dvi dalys:
1. Priedermės tarp žmogaus ir „Makom“ (Vietos), t.y. Palaiminto Kūrėjo.
2. Priedermės tarp žmogaus ir draugo.
Ir abi šios dalys yra nukreiptos į vieną tikslą, t.y. kad atvesti kūriniją prie galutinio rezultato – susiliejimo su Kūrėju.
Ir ne tik, bet netgi šių abiejų Toros dalių praktinė (veiksmo) pusė yra vienas ir tas pats aspektas.
Tai reiškia, kad kai vykdome priedermes „lišma”, t.y. visai be jokių „meilės sau” priemaišų, be jokios minties „išgauti” naudą sau, tada nejaučiame jokio skirtumo, ar dirbame iš meilės draugui ar Kūrėjui.
Todėl visiems žmonėms yra natūralu, kad viskas, kas randasi už kūno ribų, viskas jiems atrodo,
kaip „neegzistuojančiu“.
Tai reiškia, kad kiekvienas „judesys“, kurį žmogus daro iš meilės artimui, jis viską tai daro su „grįžtamos naudos“ išskaičiavimu.
Iš tikro žmogus visada mano ir tikisi, jog viskas turi jam sugrįžti su nauda.
Todėl visi „eiliniai“ (įprasti) žmogaus veiksmai negali vadintis „meile artimui“,
nes jie yra vertinami tik pagal galutinę mintį.
Ir tai panašu į „algą“, kuri yra išmokama tik darbo pabaigoje, t.y. „algos“ sąvoka nesiskaito „meile artimui“.
Kitaip sakant, padaryti kokį veiksmą visiškai be jokio atgalinio atlygio, ar vilties, kad kada nors sugrįš užmokestis, žmogus visiškai negali atlikti „iš prigimties“.
Ta intencija apie pasaulio tautas pasakyta „Tikunei Zohar“:
„Visas gerumas, kurį jie daro, jie daro tik dėl savęs“.
Tai reiškia, kad viskas gerumas, kurį pasaulio tautos daro savo artimui, net jei tai daro iš savo religinių paskatų, visa tai daro ne dėl meilės artimui, bet tik iš meilės sau.
Ir visa tai išeina iš natūralių gamtos dėsnių.
Iš tikro tik Toros ir priedermių pagalba galima pasiekti šį dalyką, priešingą savo prigimčiai.
Tai reiškia, jei žmogus pastoviai pripratina save vykdyti Torą ir priedermes tam,
kad suteikti malonią dvasią Kūrėjui, jis palengva „atsiskiria“ nuo savo natūralios prigimties,
ir įgauna naują prigimtį ir tai – „meilė artimui“.
Būtent apie tai Zoharo išminčiai pasakė apie pasaulio tautų meilę savo artimui:
„Visas gerumas, kurį jie daro, jie daro tik dėl savęs“.
Tai reiškia, kad „meilę artimui“ galima pasiekti tik vienineliu būdu pasaulyje, t.y. užsiiėmimu Tora ir priedermėmis „lišma“.
Iš tikro visas „pasaulio tautų“ tarnavimas „savo dievams“ yra tik dėl užmokesčio, ar dėl išsigelbėjimo mūsų pasaulyje, arba pasaulyje, kuris ateis...
Ir visas jų tarnavimas „savo dievams“, tai tik dėl meilės sau.
Todėl niekada gyvenime „pasaulio tautos“ negali išeiti iš savo „egoistinių“ rėmų,
kad galėtų nors „per plauką“ pakilti virš savo prigimties.