• „Toks bus raupsuoto (žmogaus) įstatymas, jo išsityrinimo dieną, jis turi būti nuvestas pas koheną. Ir išeis kohenas iš stovyklos, ir apžiūrės kohenas, ir štai – išgijo raupsuotas nuo savo raupsų“ (Vajikra 14 – 2, 3).
• !שבת שלום
• Šabat Šalom!

Praktinė Halacha (Įstatymai)  

Šabato išvakarės

I. M. Lav

Žvakides reikėtų statyti ant to stalo, prie kurio šeima susirinks šabatinėms vaišėms. Pageidautina chalas (duoną) padėti ant stalo anksčiau, nei žvakides – tada stalą per Šabatą bus galima patraukti iš vienos vietos į kitą, jei bus tam būtinybė. Nes esmė tame, kad pačių žvakidžių Šabato metu nešioti negalima – jos yra mukce - dalykas, skirtas uždrausto per Šabatą veiksmo atlikimui (šiuo atveju – žvakių uždegimui). Bet jei pirma ant stalo buvo padėtos chalos, tai jis bus pagrindu ne tik mukce, bet ir tam, ką leidžiama nešioti per Šabatą – tai duonai. Jei stalas per mažas, žvakes galima pastatyti ant ko nors kito tame kambaryje, kuriame bus valgoma. Pageidautina, kad žvakės būtų pakankamai didelės, kad jos degtų visą trapezos laiką.

Palaiminimai paprastai yra sakomi prieš atliekant priedermę, tačiau Šabato žvakių uždegimo atveju palaiminimas pasakomas po žvakių uždegimo. Kodėl? Nes ištarus palaiminimo žodžius „pašventinęs mus Savo priedermėmis ir liepęs uždegti Šabato žvakes“ בָּרוּךְ אַתָּה ה' אֱלֹהֵינוּ מֶלֶךְ הָעוֹלָם, אֲשֶׁר קִדְּשָׁנוּ בְּמִצְוֹתָיו וְצִוָּנוּ לְהַדְלִיק נֵר שֶׁל שַׁבָּת. šeimininkei pradeda galioti visi Šabato draudimai – tuo pačiu ir draudimas uždegti ugnį! Todėl moteris pirmiausiai uždega žvakes ir tik po to ištaria palaiminimą. Būtent taip yra paaiškinamas ir paprotys ištariant palaiminimą prisidengti delnu akis ir po to žiūrėti į žvakes: išeina, kad ištardama palaiminimą moteris nemato žvakių, o kai ji po to žiūri į jas, skaitosi, kad palaiminimas pasakytas lygtai iki jų uždegimo.

Yra senovinis paprotys – prieš uždegant Šabato žvakes įmesti į cdaka taupyklę keletą monetų. Pasakyta: „nes žvakė – priedermė, o Tora – šviesa“. Ir kaip užmokestį už šabatinių žvakių priedermės atlikimą moteris gauna Toros šviesą, kuri apšviečia jos namus.

Visa malda, kurią priimta skaityti po žvakių uždegimo:

„Tegul bus Tau norima, Kūrėjau, mano Dieve ir mano tėvų Dieve, pasigailėti manęs ir visų mano artimųjų ir duoti visiems mums ir visam Izraeliui ilgas ir laimingas gyvenimo dienas ir atsiminti mus dėl mūsų gerovės ir atsiųsti mums išgelbėjimą ir gailestingumą ir palaiminti mus, ir palaikyti taiką mūsų namuose, ir būti tarp mūsų, ir kad nusipelnytume auginti savo vaikus ir vaikų vaikus išmintingais ir protingais, mylinčiais Kūrėją ir bijančiais Jo, tiesos žmonėmis, šventa sėkla, ištikimais Kūrėjui, ir apšviečiančiais pasaulį Tora ir gerais darbais ir visu savo darbu Kūrėjui! Išgirsk mano maldą vardan Saros, Rivkos, Rachelės ir Lėjos, mūsų promočių, ir tegul neužges mūsų žvakė per amžių amžius ir apšviesk Savo veidą ir mes būsim išgelbėti. Amen!“