kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • ותהר עוד ותלד בן ותאמר הפעם אודה את יהוה על כן קראה שמו יהודה ותעמד מלדת. בראשית כט' – לה Ir pastojo (Leja) vėl ir pagimdė sūnų, ir pasakė: „Dabar padėkosiu Kūrėjui“, todėl pavadino vardu „Jehuda“ (padėka) , ir nustojo gimdyti. (Berešit 29 – 35)

Praktinė Halacha (Įstatymai) 

Kašrut

I. M. Lav

 
 
 

Uždaryti užduotį

Kaip nustojome būti vegetarais?

 Žmonijos istorijos aušroje žmonėms kategoriškai buvo draudžiama valgyti mėsą. Kūrėjas pasakė pirmiesiems žmonėms: „Štai, Aš duodu jums visą žolę, sėjančią sėklą pagal savo rūšį, visoje žemėje, ir visus medžius, ant kurių auga jų vaisiai, duodantys sėklą - jums tai bus maistas! Ir visiems žemės gyvūnams, ir visiems dangaus paukščiams ir viskam, kas knibžda ant žemės ir kuriuose yra gyva siela – visą žolės žalumą atiduodu maistui“ (Berešit 1). Ir žmogus, ir visi gyvi padarai tada buvo vegetarai.

Šis draudimas liko galioti dešimtyje kartų ir tik po Tvano, kai Noachas (Nojus) su šeima išėjo iš laivo, jis buvo atšauktas. Kūrėjas pasakė jiems: „Baimę ir siaubą prieš jus jaus visi žemės gyvūnai, ir dangaus paukščiai, ir viskas, kas knibžda žemėje, ir visos jūros žuvys – viskas atiduota į jūsų rankas. Viskas, kas gyva, ir viskas, kas juda, bus jums maistui, kaip žemės žalumą Aš atidaviau jums viską! (Berešit 9)“. Noachui ir jo sūnums, žmonių giminės protėviams, leidžiama valgyti bet kokį gyvą sutvėrimą – nežiūrint į tai, kad Kūrėjo paliepime apie tai, kad laivas skirtas be žmogaus taip pat ir visų rūšių gyvūnų išsigelbėjimui, yra daromas atskyrimas tarp tinkamų ir netinkamų gyvūnų.

Vienintelis apribojimas leidime valgyti mėsą – tai draudimas valgyti mėsą, atpjautą nuo gyvo gyvūno: „Bet mėsos, kurios kraujyje dar yra siela – nevalgykite!”. Tai viena iš septynių Noacho priedermių, privalomų visiems Noacho palikuonims, visiems žmonėms – judėjams ir ne judėjams.

Be priedermės apie šchitą, ypatingą gyvūno paskerdimą, kuris apsaugo nuo dar gyvo, o taip pat kritusio gyvūno mėsos valgymo, Tora griežtai skiria tarp  tinkamo maistui ir netinkamo valgymui gyvūno.

„..Ir mėsos gyvūno, kuris žvėries buvo  sužeistas lauke, nevalgykite – šuniui meskite jį“ (Šmot, 22) – šis draudimas taikomas taip pat tiems gyvūnams, organizmas kurių yra tiek pažeistas, kad jie jau nebegali normaliai gyventi. Netgi jei jie būtų skerdžiami Toros prisakytu būdu, jų mėsos valgyti vis tiek negalima.

Iš to, kas pasakyta, aišku, kad iš esmės yra trys rūšys draudimų, liečiančių mėsišką maistą:

draudimas valgyti netinkamų gyvūnų mėsą;

draudimas valgyti tinkamų, natūralia mirtimi mirusių gyvūnų mėsą arba paskerstų neteisingu būdu (jų mėsa taip pat laikoma gaišena);

draudimas valgyti mėsą tinkamų gyvūnų, paskerstų teisingu būdu, bet kurių sveikata buvo nepataisoma sužalota (tokia mėsa vadinasi treifa). 

Bet tai dar ne viskas – negalima valgyti kai kurių tinkamu būdu paskersto gyvulio dalių: kraujo, riebalų ir sėdimojo nervo. Jei kraujo pašalinimas iš mėsos – kiekvieno, besilaikančio kašruto įstatymų asmeninė prievolė, tai riebalų ir sėdimojo nervo pašalinimas yra atliekamas specialisto (menaker).