Po ištraukos iš Talmudo „Štai priedermės, kurių vykdymo vaisius žmogus skina
šiame pasaulyje, o atpildas už jų įvykdymą išlieka jam pasaulyje, kuris
ateis...“, seka palaiminimai, išreiškiantys dėkingumą Kūrėjui už mums suteiktą
gerumą. Pirmojo
turinys yra bendro pobūdžio: dėkingumas už pasaulio sukūrimą tokiu, kad dienos
ir nakties kaita niekada nesutrinka, be to, perėjimas iš tamsos į šviesą
įvyksta ne iš karto, o palaipsniui, ir šioje kasdieninėje „sargybos kaitoje“
dalyvauja skirtingi Kūrėjo kūriniai, kiekvienas atlikdamas jam skirtą vaidmenį:
„Palaimintas Tu, Kūrėjau,
mūsų Dieve, visatos Valdove, apdovanojęs gaidį supratimu, kad atskirtų dieną
nuo nakties“. T.y., mes laiminame Kūrėją už tai, kad Jis pasirūpino mumis,
davęs šauklį, perspėjantį apie aušros pradžią. Yra kitas šio palaiminimo
aiškinimas: žodis sechvi שֶּׂכְוִי reiškia ne tik „gaidys“, bet ir „protas“, ir tada palaiminimas įgyja kitą
prasmę – dėkingumą Kūrėjui už tai, kad Jis apdovanojo mus laiko jausmu,
gebėjimu pastebėti paros laiko kaitą.
Po to seka trijų palaiminimų, apjungtų bendru turiniu, grupė: jais judėjas
dėkoja Kūrėjui už tai, kad yra dalele visuomenės, kuri prisiėmė garbingą pareigą
vykdyti visas 613 Toros priedermių. Čia reikia paaiškinti, kad 613 priedermių
dalinasi į dvi rūšis: 248 pozityvių priedermių (beje, tai taip pat ir žmogaus
kūno dalių skaičius) - prisakymų daryti ką tai konkretaus; ir 365 negatyvių
priedermių (tai taip pat gyslų žmogaus kūne skaičius), draudžiančių tam tikrus
veiksmus.
Būtinybė vykdyti visas 613 priedermių liečia judėjų tautą, kuriai buvo
dovanota Tora prie Sinajaus kalno. Kas liečia kitus žmones, tai jie
privalo vykdyti tik 7 priedermes: netarnauti stabams, nepralieti nekalto
kraujo, nepaleistuvauti, nevalgyti mėsos, atpjautos nuo gyvo gyvulio, nekeikti
Kūrėjo, nevogti ir vykdyti teisingumą. Šios septynios priedermės vadinasi
„Septynios Noacho palikuonių priedermės“.