• „Toks bus raupsuoto (žmogaus) įstatymas, jo išsityrinimo dieną, jis turi būti nuvestas pas koheną. Ir išeis kohenas iš stovyklos, ir apžiūrės kohenas, ir štai – išgijo raupsuotas nuo savo raupsų“ (Vajikra 14 – 2, 3).
• !שבת שלום
• Šabat Šalom!

מאמר לסיום הזוהר יז  

Straipsnis Zoharo užbaigimui

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                              17.

Ir kaip sakėme apie Kūrėjo didumo suvokimą, kad jei aplinka deramai neišaukština Kūrėjo,
ji susilpnina pavienį žmogų ir „atima“ iš jo galimybę pasiekti Kūrėjo „aukštumą“.
Tai galioja ir mokytojo atveju, t.y. jei aplinka tinkamai neįvertina mokytojo,
ji taip pat „atima“ iš mokinio galimybę, pakankamai pasiekti mokytojo „didumą“.
Todėl pasakė išminčiai:
„Pasidaryk sau mokytoją ir nusipirk sau draugą“.
Tai reiškia, kad žmogus gali pakeisti naują aplinką,
kad aplinka padėtų žmogui pasiekti mokytojo didumą.

Visa tai įvyksta dėl meilės tarp draugų, vertinančių mokytoją,
t.y. mokinių kalbų apie mokytojo didumą dėka,
kiekvienas gauna mokytojo išaukštinimo pajautimą.
Taip, kad sąlygojimas mokytojui taptų pakankamu „degalų“ kiekiu,
galinčiu atvesti žmogų prie užsiėmimo Tora ir priedermėmis „lišma“.

Todėl pasakė išminčiai (Avot 6):
„Tora yra įsigyjama 48 savybėmis (būdais):
„Išminčių „aptarnavimu“ ir „susijungimu“ tarp draugų“.
Tai reiškia, kad be mokytojo „aptarnavimo“, dar turi būti ir „susijungimas“ su draugais,
t.y. meilė ir sąlygojimas draugams.
Ir visa tai priklauso nuo aplinkos, nes pavieniam žmogui visai neįmanoma tai atlikti.

Tačiau mokytojo (ir aišku Kūrėjo) didumo pasiekimui turi būti įvykdytos dvi sąlygos:
1. Žmogus turi pastoviai girdėti išaukštintą mokytojo (kaip ir Kūrėjo) vertinimą.
2. Aplinka turi būti pakankamai didelė,
kaip pasakyta: „Karaliaus šlovė yra žmonių daugumoje“.

Ir kad įvykdyti pirmą sąlygą, kiekvienas turi jausti save „mažiausiu“ iš visų mokinių,
tada žmogus gali gauti iš visų pakankamą didumo suvokimą.
Juk „didelis“ negali nieko gauti iš „mažesnio“ už save, ir taip pat „įsiklausyti“ bei „išgirsti“ kalbas, t.y. tik „mažesnis“ gali „išgirsti“ „didesnio“ žodžius.

Ir vykdant antrą sąlygą, kiekvienas mokinys privalo su meile „iškelti“ savo draugo dorybes, lyg draugas būtų „didžiausias žmogus visoje kartoje“.
Tada aplinka „veiks“ tinkamai, lyg tai būtų pati didžiausia aplinka,
nes „pastato didumas yra svarbesnis už pastatų skaičių“.