• הָא לַחְמָא עַנְיָא דִּי אֲכָלוּ אַבְהָתָנָא בְּאַרְעָא דְמִצְרָיִם. כָּל דִּכְפִין יֵיתֵי וְיֵיכוֹל, כָּל דִּצְרִיךְ יֵיתֵי וְיִפְסַח. הָשַׁתָּא הָכָא לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּאַרְעָא דְיִשְׂרָאֵל. הָשַׁתָּא עַבְדֵּי לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּנֵי חוֹרִין. הגדה של פסח Tai yra vargo duona, kurią valgė manoTėvai Egipto žemėje. Kiekvienas alkanas, gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis, gali ateiti ir padaryti „Pesachą“ („Peršokimą“). Šiandien – čia, kitais metais – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, kitais metais – laisvi. (Pesacho Agada).

מאמר לסיום הזוהר טז  

Straipsnis Zoharo užbaigimui

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                       16.

Ir taip pat galime suprasti išminčių pasakymą:
„Didesnis yra Toros mokytojo aptarnavimas už patį Toros mokymąsi.
Kaip pasakyta apie Eliša ben Šafatą, kad jis „užpylė“ vandenį ant Elijahu rankų, nepasakyta: „mokėsi“, bet pasakyta: „užpylė“ (Talmudas, Brachot 7).

Iš pirmo žvilgsnio keista, kaip „paprasti“ veiksmai gali būti didesni už išminties pažinimą ir mokymą?
Tačiau kaip sakėme, kad pats „aptarnavimas“, kai yra mokytojas aptarnaujamas „buitiniais klausimais“, norint suteikti mokytojui „malonią dvasią“, atveda prie „susiliejimo“ su mokytoju.
Tai reiškia, kad ateinama prie „formų sutapimo“, t.y. tada mokinys gauna mokytojo mintis, nuomonę ir apmąstymus, paslaptimi: „pe el pe“ (iš burnos į burną).
Ir tai susiliejimas: „rucha be rucha“ (dvasios su dvasia), t.y. to dėka mokinys nusipelno pasiekti Kūrėjo didumą, tokiu dydžiu, kad apverčia „sąlygojimą“ į „gavimą“.
Taip pat tai tarnauja mokiniui pakankamais „degalais“, kad atiduoti visą sielą ir visas jėgas, „susiliejimo“ su Kūrėju nusipelnymui.

Tačiau vien tik Toros mokymasis pas mokytoją, privalo būtinai būti savo naudai, ir tai neatveda prie „susiliejimo“.
Todėl toks mokymas skaitosi: „me pe le ozen“ (iš burnos į ausis).
Iš tikro „aptarnavimas“ atveda mokinį prie mokytojo minčių, o vien „mokymasis“ atveda tik prie mokytojo kalbų.
Todėl ‚aptarnavimo“ reikšmė yra didesnė už vien „mokymosi“ reikšmę, tokiu dydžiu, kokiu mokytojo mintys yra svarbesnės už jo kalbas.
Ir mokymas ir suvokimas „pe el pe“ (ir burnos į burną) yra svarbesnis už „me pe le ozen“ (iš burnos į ausis).
Bet visa tai yra tik tada, jei „aptarnavimas“ turi tikslą, kad suteikti mokytojui „malonią dvasią“.
Tačiau, jei „aptarnavimas“ yra tik norint gauti sau naudos, tada jis neatveda prie „susiliejimu“ su mokytoju.
Ir tada „mokymasis“ aišku yra labiau svarbesnis už „aptarnavimą“.