• „Toks bus raupsuoto (žmogaus) įstatymas, jo išsityrinimo dieną, jis turi būti nuvestas pas koheną. Ir išeis kohenas iš stovyklos, ir apžiūrės kohenas, ir štai – išgijo raupsuotas nuo savo raupsų“ (Vajikra 14 – 2, 3).
• !שבת שלום
• Šabat Šalom!

Praktinė Halacha (Įstatymai) 

Pesachas, Halelis ir Malda apie rasą

I. M. Lav

Pirmąją Pesacho dieną skaitomas pilnas „Halelis“, o kitomis dienomis - sutrumpintas. Kodėl?

Pesacho maldų tvarka beveik nesiskiria bet kurios kitos iš trijų metų švenčių. Ryškiausias skirtumas - tai „Halelio skaitymas“. Sukot ir Šavuot švenčių metu skaitomas pilnas „Halelis“, o Pesacho metu pilnas „Halelis“ skaitomas tik pirmąją šventės dieną (už Izraelio ribų - pirmas dvi dienas). Likusiomis dienomis skaitomas sutrumpintas „Halelio“ variantas (kaip ir roš-chodeš metu).

Kodėl? Atsakymas į klausimą slypi tame, kad septintąją Pesacho dieną, pažymint jūros perskyrimo stebuklą, prisimename taip pat ir kaip faraonas bei jo kariai nuskendo jūroje. O Raštas sako: „Nesidžiauk savo priešo žlugimu“, vadinasi šią dieną netinka skaityti „Halelį“. Pasak išminčių, Kūrėjas sudraudė angelus, pradėjusius dainuoti šlovinimo himną, žuvus egiptiečiams: „Mano kūriniai skęsta jūroje, o jūs dainuojate?!“

Reikia pabrėžti, kad nors ir nesidžiaugiame svetima nelaime, tačiau ir apie išgelbėjimo stebuklą nutylėti negalima. Todėl priimtas kompromisas: „Halelis“ yra skaitomas, tačiau su sutrumpinimais.

Malda apie rasą

Dar viena pirmos Pesacho dienos ypatybė - Malda apie rasą. Išminčiai nustatė, kad nuo antros nisano mėnesio pusės lietūs jau nebėra palaiminimas, greičiau atvirkščiai, todėl nuo 15 nisano dienos „Amida“ maldoje nustojama Kūrėjo prašyti atsiųsti lietų.

Čia vertėtų paminėti šventinio linksmumo, kurį ypač pabrėžia išminčiai, svarbą. Juk staiga prasidėjęs lietus gali niekais paversti visą šventinę nuotaiką. Todėl Sukot metu Malda apie lietų yra skaitoma paskutinę šventės dieną, tai yra Šmini Aceret, o Pesacho metu melstis dėl lietaus nustoja jau pirmąją šventės dieną. Maždaug viduryje nisano pradedami sėti javai ir lietus gali stipriai pakenkti pasėliams. Todėl išminčiai nurodė, kad prašymą dėl lietaus reikia pakeisti prašymu dėl rasos jau pirmąją Pesacho dieną. O rasos reikšmė yra be galo svarbi: ji drėkina derlių, nedarydama jam jokios žalos, skirtingai nei lietus.

Pagrindinė dalis Maldoje apie rasą sudaryta iš šešių posmelių (panašiai, kaip Maldoje apie lietų), kuriuose prašoma, kad rasa atneštų palaiminimą: „Atsiųsk rasą ir pripildyk mūsų aruodus...“. Ir taip pat, kaip ir Malda apie lietų, Malda apie rasą baigiasi žodžiais: „Nes Tu - Tu Kūrėjas, mūsų Dievas, sugrąžinantis vėją ir nuleidžiantis lietų - palaiminimui, o ne prakeikimui, gyvenimui, o ne mirčiai, gausai, o ne alkiui!“.

Septintąją Pesacho dieną atliekamas Sielų paminėjimas. Kaip yra žinoma, už Izraelio šalies ribų Pesachas yra švenčiamas aštuonias dienas: pirma ir antra dienos - šventė, sederis yra atliekamas du kartus, po to keturios dienos chol-amoed, o septinta ir aštunta dienos - vėl šventinės, kurių metu negalima dirbti. Tad čia Sielų paminėjimas atliekamas aštuntąją, paskutinę Pesacho šventės dieną.

Jei pirma ir septinta šventės dienos išpuola darbo dieną, tai Avdala atliekama tik su taure vyno - be žvakės ir kvepiančios šakelės ar smilkalo. Ir Avdalos pradžioje nesakomos citatos, kaip per Šabatą, bet pasakomi tik du palaiminimai: „...kuriantis vynuogės vaisių“ ir „...atskiriantis šventą nuo kasdieninio“.

Tačiau jei šventinė diena sutampa su Šabatu, tai Avdala - pilna, kaip ir per Šabatą. O jei sederio naktis prasideda Šabatui baigiantis, tai „Kidušas“ ir „Avdala“ sujungiami kartu ir ceremonija atliekama ties taure vyno, kuri tampa pirmąją iš „keturių sederio taurių“.