• „Toks bus raupsuoto (žmogaus) įstatymas, jo išsityrinimo dieną, jis turi būti nuvestas pas koheną. Ir išeis kohenas iš stovyklos, ir apžiūrės kohenas, ir štai – išgijo raupsuotas nuo savo raupsų“ (Vajikra 14 – 2, 3).
• !שבת שלום
• Šabat Šalom!

פתיחה לחכמת הקבלה נח  

Įvadas į kabalos išmintį

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                          58.

Ir tai paslaptis ką pasakė išminčiai Berešit Raboje:
„Iš pradžių norėjo Kūrėjas sukurti pasaulį su „din“ (teismo, griežto teisingumo) savybe, bet pamatė, kad pasaulis negalės egzistuoti (išsilaikyti), todėl paėmė „rachamim“ (gailestingumo) savybę ir „sumaišė“ ją su „din“ savybe“.

Paaiškinimas.
Viskas kas dvasingume pasakyta „pradžioje“ ir „paskui“ reiškia priežastis ir pasekmė.
Todėl pasakyta, kad pirma pasaulių priežastis, t.y. Adam Kadmon pasaulio parcufai, dar prieš visus pasaulius, buvo sukurti „din“ savybės pagrindu.
Tai reiškia vien tik iš malchut aspekto, vadinamo „din“ savybe, t.y. bchinos dalet, kuriai buvo cimcumas.
Todėl ši malchut liko „chalal panui“ (tuščia) ir jos vieta yra Adam Kadmon „sijum raglav“ (kojų pabaigoje).
Ir tai paslaptis – „mūsų pasaulio taškas“, esantis žemiau Adam Kadmono sijum raglav, t.y. visiškai tuščiame, be jokios šviesos chalal panui aspekte.

„Bet pamatė (Kūrėjas), kad pasaulis negalės egzistuoti (išsilaikyti)“.
Tai reiškia, kad tokiu būdu nebūtų jokios galimybės žmogui, sukurtam iš bchinos dalet, pritaikyti savo veiksmus sąlygojimui, todėl negalės pasaulis ateiti prie norimo ištaisymo.

„Todėl paėmė „rachamim“ (gailestingumo) savybę ir „sumaišė“ ją su „din“ savybe“.
Su sfira bina, vadinama „rachamim“ savybe, kai sfira malchut vadinama „din“ savybe, nes jai buvo cimcumas.

Taigi Kūrėjas din savybę, t.y. sijume, esančios malchut potencialą, „pakėlė“ į biną, „rachamim“ ir sujungė vieną su kita.
Ir šio sujungimo dėka sąlygojimo kibirkštys iš binos indo įsijungė į malchut, bchina dalet, t.y. į din savybę.

Taigi žmogaus kūne, išėjusiame iš bchinos dalet, buvo įjungta ir sąlygojimo savybė.
Ir dabar žmogus, užsiiminėdamas Tora ir priedermėmis, gali suteikti „malonią dvasią“ Kūrėjui.
Tai reiškia, kad žmogus gali egoistinio gavimo savybę, esančią jame, visą „apversti“ į sąlygojimą.
Ir tuo visa realybė ateina į ištaisymą, apibrėžtą dar nuo pasaulio sukūrimo.