• הא לחמא עניא די אכלו אבהתנא בארעא דמצרים. כל דכפין ייתי ויכול, כל דצריך ייתי ויפסח. השתא הכא, לשנה הבאה בארעא דישראל. השתא עבדי, לשנה הבאה בני חורין. הגדה של פסח Štai vargo duona, kurią valgė mano tėvai Egipto žemėje. Kiekvienas norintis gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis atlikti Pesachą (Peršokimą), gali ateiti ir atlikti. Šiandien – čia, rytoj – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, rytoj – laisvi. (Pesacho Hagada)
• !חג פסח כשר ושמח Linksmo ir košerinio Pesacho!
• !שבת שלום
• Šabat Šalom!

פתיחה לחכמת הקבלה מד  

Įvadas į kabalos išmintį

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                      44.

Paskui yra taip pat įjungimas „zachar į nekevą“, t.y. rešimo de itlabšut įsijungia į rešimo de avijut.
Ir tada išeina vien tik nekeva pakopos zivug de aka, ir tai bchina gimel pakopa, t.y. chochma parcufas vadinamas Ain Bet.

Taigi „aukštutinis“ zivugas, kai nekeva įsijungia į zachar, skaitosi zachar pakopa.
Ir „apatinis“ zivugas, kai zachar įsijungia į nekeva skaitosi nekeva pakopa.
Tačiau zachar pakopa neturi savo avijuto, o jos avijutas yra tik iš įjungimo į nekevą pakopą, todėl zivugas išveda tik roš pakopą, t.y. „iš apačios į viršų“.
Ir ši pakopa negali nusileisti į guf, t.y. „iš viršaus į apačią“, kas reiškia šviesų „apsirengimą“ indais.

Tai yra todėl, kad „zivug de aka“, kuris ateina tik iš indų „įjungimo“, negali „nusileisti“, t.y. sudaryti indų aspekto.
Todėl zachar pakopa yra tik roš be guf (galva be kūno).
Ir parcufo guf išeina tik iš nekevos pakopos, nes ji turi savo avijutą.
Todėl mes vadiname parcufą vien tik pagal nekevą pakopą.

Taigi šiuo atveju tai Ain Bet parcufas, nes parcufo pagrindas yra jo guf, nes tai šviesų „apsirengimas“ indais.
Todėl parcufas visada vadinasi pagal nekevą pakopą, t.y. jos vardu.