• הא לחמא עניא די אכלו אבהתנא בארעא דמצרים. כל דכפין ייתי ויכול, כל דצריך ייתי ויפסח. השתא הכא, לשנה הבאה בארעא דישראל. השתא עבדי, לשנה הבאה בני חורין. הגדה של פסח Štai vargo duona, kurią valgė mano tėvai Egipto žemėje. Kiekvienas norintis gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis atlikti Pesachą (Peršokimą), gali ateiti ir atlikti. Šiandien – čia, rytoj – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, rytoj – laisvi. (Pesacho Hagada)
• !חג פסח כשר ושמח Linksmo ir košerinio Pesacho!

פתיחה לחכמת הקבלה לד  

Įvadas į kabalos išmintį

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                        34.

Taigi or pnimi ir or mekif yra surištos (susisijungusios) masache, tik atvirkštiniu pobūdžiu.
Tai reiškia, kad masachas vieną dalį aukštutinės šviesos, aprengdamas or chozer, pritraukia į parcufo vidų, o kitą dalį, t.y. or mekif, nutolina, kad ji neįeitų į parcufą.
Ir ši, pasilikusi išorėje or mekif aspekte šviesa, yra labai didelė.
Tai reiškia, kad iš vienos pusės, kai masachas sustabdo šią šviesą, kad ji neįeitų į Adam Kadmon vidų, ji smūgiuoja (atakuoja) masachą.
Ir iš kitos pusės avijuto bei kašijuto, esančio masache jėgos taip pat smūgiuoja (atstumia) or mekif, kuri nori įreiti į parcufą.
Taigi šie or mekif ir masacho avijuto „smūgiai“ vadinami or mekif ir or pnimi bitušas.

Tačiau šis bitušas vyksta tik parcufo gufe, nes čia šviesa apsirengia indais, palikdama or mekif išorėje.
Taigi dešimtyje sfirot roš šis bitušas nevyksta, nes čia or chozer nesiskaito indu, o tik indo užuomazgomis.
Todėl roš esanti šviesa, nesiskaito apribota or pnimi, kuri skirtųsi nuo išorėje likusios or mekif.
Taigi, nesant skirtumui tarp šių šviesų, tarp jų nevyksta ir „smūgiavimas“ – konfrontacija.
Ir tik, kai šviesos nusileidžia nuo pe ir žemiau, į dešimtį guf sfirot, ten tarp or pnimi ir or mekif vyksta smūgiavimas ir konfrontacija.