- הא לחמא עניא די אכלו אבהתנא בארעא דמצרים. כל דכפין ייתי ויכול, כל דצריך ייתי ויפסח. השתא הכא, לשנה הבאה בארעא דישראל. השתא עבדי, לשנה הבאה בני חורין. הגדה של פסח Štai vargo duona, kurią valgė mano tėvai Egipto žemėje. Kiekvienas norintis gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis atlikti Pesachą (Peršokimą), gali ateiti ir atlikti. Šiandien – čia, rytoj – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, rytoj – laisvi. (Pesacho Hagada)
- !חג פסח כשר ושמח Linksmo ir košerinio Pesacho!
פתיחה לחכמת הקבלה יא, יב
Įvadas į kabalos išmintį
Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)
Uždaryti užduotį
11.
Ir dabar suprask tikrą dvasingumo ir materialumo apibrėžimą.
Taigi, kai noras „gauti” yra išpildytas visais lygiais, t.y. „ketvirtu aspektu” („bchina dalet”),
tada jis vadinasi – „materialus”.
Ir taip yra visose mūsų pasaulio realybės sudėtinėse dalyse.
Tačiau, kai jis yra „aukščiau” šio didelio „noro gauti”, skaitosi,
kad noras randasi „dvasingume”,
t.y. pasauliuse A – B – J – A, aukštesniuose už mūsų pasaulį.
Jis ir visa realybė jame.
Ir galime suprasti, kad visi „pakilimai” ir „nusileidimai”, aprašyti aukštesniuose dvasiniuose pasauliuose, tai nereiškia persikėlimas įsivaizduojame vietoje (neduok dieve).
Tačiau tai tik keturių aspektų „noro gauti” pasikeitimas.
Taigi, viskas, kas yra toliau „ketvirto aspekto” („bchinos dalet”), skaitosi „aukštesnėje”, labiau dvasingoje, vietoje.
Ir kiekvienas, prisiartinantis prie „ketvirto aspekto” „ (bchinos dalet”), skaitosi „žemesnėje”, labiau materialioje, vietoje.
12.
Tačiau reikia suprasti, kad visos „kūrinijos“ esmė bendrai, tai vien tik „noras gauti“.
Ir kas yra virš to, jau visai nesiskaito „kūrinija“, tačiau išplaukia iš „ješ mi ješ“ („egzistavimas iš egzistavimo“) iš Kūrėjo Esmės (Acmuto).
Tačiau, kodėl mes skaitome šį „norą gauti“ kaip „grubų“ ir „neskaidrų“?
Ir mums yra įsakyta „ištyrinti“ jį Toros ir priedermių pagalba?
Tai reiškia, kad be šito „ištyrinimo“ mes neateisime į išaukštintą „kūrimo minties“ tikslą?
