• „Toks bus raupsuoto (žmogaus) įstatymas, jo išsityrinimo dieną, jis turi būti nuvestas pas koheną. Ir išeis kohenas iš stovyklos, ir apžiūrės kohenas, ir štai – išgijo raupsuotas nuo savo raupsų“ (Vajikra 14 – 2, 3).
• !שבת שלום
• Šabat Šalom!

פתיחה לחכמת הקבלה י  

Įvadas į kabalos išmintį

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                        10.

Taigi matome, kaip siela, t.y. „gyvybės šviesa“ apsirengusi kūne, išplaukia iš „ ješ mi ješ“ („egzistavimas iš egzistavimo“), t.y. būtent iš Kūrėjo Esmės (Acmuto).
Ir paskui, praeidama per keturis pasaulius A – B – J – A, nutolsta nuo „Kūrėjo veido“ šviesos, kol ateina į jai paruoštą „indą“, vadinamą „kūnu“.
Taigi tada skaitosi, kad „indas“ užbaigia norimą formą.
Tačiau šviesa sieloje labai sumažėja, kad netgi visai nėra jaučiamas jos prigimtis (šaltinis).

Ir tada, užsiėmimų Tora ir priedermėmis dėka, kad suteikti „malonią dvasią Kūrėjui“, žmogus ištyrina savo „indą“, vadinamą „kūnu“.
Taigi tada „indas“ pasidaro tinkamas gauti visą didelę „šefą“ (gausą) visu dydžiu, įjungtu į „kūrimo mintį“.
Tai, ką ir pasakė Rabi Chananija ben Akašija:
„Panoro Kūrėjas ištyrinti (apdovanoti) Izraelį, todėl padidino jiems Torą ir priedermes.
Kaip pasakyta:
„Panoro Kūrėjas dėl savo teisumo padidinti ir suteikti didybę Torai”.